ha ha kaip juokinga... zinai man visai ne... ir as tame suaugusiuju gyvenime ne naujoke,galeciau tau nebloga paskaita pravest, tik parodyk noro-paskaita bus... as tame "suaugusiuju" pasaulyje dar ne lb ilgai bet jau spejau patirt tiek kad kai kurie zmones tokiu dalyku per visa savo gyvenima nepatiria... tad juokis i sveikata, kad tu nusprogtum...
Praveskit man paskaita prasom.
tuscias puodas garsiai skamba
pirmiausia tai tau (???) apie puodus tik patylet, nespresk apie kitus pagal save, o paskaitele butu tokia tu man ekskursija siulai,o as papasakokiu ka as jau perejus tada pagalvosi ar man tos ekskursijos tikrai reikia... sutariam? pirmiausiai tai man to kaip jus sakot suaugusiuju gyvenimo jau per akis, as esu vedus turiu du vaikus, kai mano antram sunui buvo 4 savaites, jam daktarai diagnozavo laaabai reta sunkia genetine liga, jis serga ir niekada nepasveiks, tai gyvenimo lengvesniu tikrai nepadaro kai kiekviena diena turi duot kruvas vaistu, fizeoterapijos, inhaliacijos, kvepavimai, masazai ir dar milojonas dalyku ka privalau padaryt kad kad jis gyventu, negana to kad tai buvo kaip pasaulio pabaiga dar vyra kurvininka turiu, kuris ejo, eina ir tikrai netikiu kad nustos ejes pas jas,pradejo dalyvaut kai pirmam sunui buvo 3 men, zinau pati durna kad jo tada nepraspyriau, bet tiesiog aplinkybes buvo tokios kad as 5 men svetimoj saly neisiu i gatve su 3 men vaiku ant ranku kai nei pinigu, nei dabro nei dakumentu, pazystamu, giminiu ar gyvenamosios vietos neturejau... karta viena sliundra ir i namus buvo parsivedes, bet kai uztrumpinau pabejo i kita sali, per anksta toj pacioj pasidare, nes tada as jau galejau si ta padaryt, pazintys daro savo, ir tai paemus kiek dar as nezinau, kiek jis kurva pridalyvaves, kiekviena savaitgali draugai,alkoholis, "atsipalaidavimai"po sunkios savaites, i tarpus zole ar kokainas paivairinimui, bet paskutinis lasas man buvo tas kai jis pradejo pist mano puske, kuria as istraukiau is gatves, nes neturejo nieko,ir neseniai atvaziavus, uz aciu gyveno pustrecio men uz nieka nemokejo, niekas nerupejo, viska sutvarkiau, darba suradau, pastaciau kaip zmogu ant koju, o ji tuo tarpu savasias sleives maniskiui isskete... ir jei jus sukat galva kodel as vis dar su juo tai patikekit toki loderi nelengva isvyt, bet dbr viskas karo stovis nenormalus, ir as isiutus tai geriau jum manes nematyt... kai jis maus is namu, o taip bus jau labai greitai, tik dienu klausimas, as liksiu viena su dviem vaikais 3 kambariu bute be darbo ir normaliu pajamu kai buto islaikymas litais kainuoja apie 4000 per menesi, mazajam mano del jo ligos pripazintas neigalumas... manot man bus lengva? neeee... bet to nebijau,nes zinosiu kad man nereikes to slykstynes matyt ir kratytis nuo kiekvieno jo prisilietimo, nes bloga pasidaro kai jis issinerses namo pareina ir dar kabinasi... tai vat brangieji tai man reikia kokiu ekskursiju ar nelabai...? na cia jau jum sprest...