Svečias: Man tai tokie susitikimai turi savo žavesio... Pati turėjau tokį susitikumų draugą, mūsų pasimatymai būdavo beprotiški iki paryčių. Susitardavome ekspromtu, kadangi abu buvome laisvi ir neturėdavome ypatingų planų vakarui ar nakčiai dažniausiai. Rytai išsiskirstydavome kaip niekur nieko. Kai susitikdavome vėl - viskas būdavo idealu. mes vienas kito nieko neklausdavome ir nepaisnerdavome į įsipareigojimų paieškas ar kažkokias jausmų išraiškas, tiesiog gera būdavo kartu. dabar jis jau turi vaiką ir tie susitikimai žinoma nutrūko
Pritariu, kad tokie susitikimai turi žavesio ,jei su tuo žmogum nieko rimta negalvoji ir tiesiog nenori
Tik gal galit paaiškint vyriškos pusės poziciją ? Esmė tokia - buvo tokie santykiai kaip, kad analizuojami šitoj temoj. Aš kaip mergina norėjau su tuo vaikinu rimtų santykių, bet kiek supratau jis to nenorėjo, jam gerai buvo be įsipareigojimų. kadangi jis man begalo patiko, tai leidaus į tokius santykius. na bet ateina laikas kai reikia apsispręsti - arba toliau taip viska ir tęsti, arba kažka bandyt keisti. kadangi norėjau rimtesnių santykių, užvedžiau pokalbį tokia tema, atsakymas buvo, kad tarp mūsų gali būt tik toks bendravimas kaip iki šiol nieko kitokio jis nenori. na gerai nenori, tai nereikia. man tiesiog reikia kitokių santykių, jam ne - tai reiškia, reikia baigti šią draugystę kažkaip baigt . Bet vos tik aš nutolau nuo jo, tuoj prasidėjo - jei galima pavadint erzinimasis - mano akivaizdoj pradėjo flirtuot su kitom, ko iki tol nebuvo; rodyt išskirtinį dėmesį kitoms ir pan...
Mes kolegos, tai parodyt jam nesunku, nes matomės nuolat.
kaip tai turėčiau suprast ??? ir kodėl taip vyrai elgias ??