ištikimoji: Mano vyriškis uždavė netikėtą klausimą:atleistum man neištkimybę? Ir iš karto po to įsidarbino vien moterų kolektyve. Kai pradėjau klausinėti, parodžiau jam savo abejones, baisiausiai supyko.Net nenorėjo daugiau apie tai kalbėti. Itariu, kad jis nebeištikimas man arba bent jau planuoja, nes tiedu įvykiai tiesiog sekė vinas paskui kitą. ors gal sutapimas. Padėtis komplikuojasi tu, kad esame laikinai atsiskyre (esu ilgalaikėje komandiruotėje). Pavydžiu, nebegaliu dirbti, pasakiau jam kad niekada neatleisčiau. Vyrai, ar įmanoma likti ištikimam tokiomis sąlygomis? Iš viso ką visi ir visos manote?
Vyrų tikrai būna ištikimimų, aš pats likau ištikikimas savo buvusiai sužadėtinei išdraugavus beveik 7 metus, nors ji praktiškai kasmet į šoną nuklysdavo... galų gale atsibodo tie tokie žaidimai ir ją palikau. Draugų rate irgi visi tokie pat doruoliai, nei minties į šoną nueit neturi.
Apie jos neištikimybę sužinodavau iš pagerėjusių santykių, tapdavome idialia pora, o kai ji nieko neturėdavo jausdavos tokia tarsi trintis...
Buvusioji taip pat įsižeisdavo jei pareikšdavau bent menkiausią abėjonę, atsitverdavo tylos siena. O jei įkalčius parodydavau, puldavo ant kelių ir prisiekinėdavo, kad tai nepasikartos.
Daugkas sakys, kad kvailys paskutinis esu, dabar ir pats taip manau, nes išties gala, kad po pirmo karto patikėjau ašarom ir grįžau, ir veltui tiek laiko iššvaisčiau.
Manau tapr dviejų, mylinčių vienas kitą, protingų žmonių net minties negali būti apie neištikimybę.
O mylimuoju/mylimaja reikia vistik pasitikėt, kitaip nieko gero iš to neišeis.
