neištikimybė?

Krizė gi - tenka ir pabadauti, o ką? O primityvių žmonių būna tarp abiejų lyčių - taip kad nieko nuostabaus. Jei nebūtų primityvų, nežinotumėte, kad yra kur kas geresnių vyrų ir moterų, ir atsakingesnių, ir nuoširdesnių, ir nesusireikšminančių su savo pseudoištikimybėmis.

Ne, tai ne palaidumas, o sveikas, natūralus žmogaus prigimties noras.

Pagal Borgiją neištikimybė išeitų saldybė. Ar teisingai supratau?

Ech, moterys, jūs lytinę ištikimybę sudievinate, paverčiate religija. Gal nustokite melavusios pačios sau ir pasauliui. Žmogui skaudžiausias yra melas. Melas vardan lytinės ištikimybės taip pat. Aistrą, meilę, emocijas taip supainiojate, kad nė velnias čia nieko padaryt jau nebegali. Dažnai turtingos poros dėl neištikimybės taip apsitvatina, bet nesiskiria, ir dar aistringiau mylisi po vyro ar žmonos neištikimybės. Žmona turėtų būti atlaidi ir vyras šiais laikais taip pat. Daugelis žmonių nemoka mylėti, baisiai pavydi ir varžo sutuoktinio laisvę. O juk mylėdamas tu nevaržai žmonos, sakykim, laisvės. Nori, kad ji būtų laiminga. Pabodimo sindromo sprendimas yra nelengvas darbas. Jei vyras ar žmona susirado meilužę,-į, sustokite, pagalvokite, palaukite, užsimerkite. Vyrai negali be moterų, taip genetiškai ir evoliuciškai užkoduota turėti ne vieną moterį. Moterims, pasirodo, irgi tas pats tik kiek kitaip. Vyro fizinio pasitenkinimo reikmė labai stipri, bet ta aistra praeina ir lieka šeima, pastovios vertybė draugystė, rūpestis. Lytinė ištikimybė nėra aukščiausia vertybė. Mokėkit užsimerkti, kai ko nematyti ir šeimą išsaugosite, o tai dabar beveik visi turi po keletą kartų išsiskirti ir tai tapo mados ir prestižo reikalu. Geriau jau būtų, jei vyrai, palakstę į šoną, vėl sugrįžtų į šeimą. Lytinė neištikimybė atleidžiama ir toliau darniai gyvenama kartu, patikėkite.

[color=#FF8040:3n0bnysl]G[color=#FFBFFF]eriau jau būtų, jei vyrai, palakstę į šoną, vėl sugrįžtų į šeimą. Lytinė neištikimybė atleidžiama ir toliau darniai gyvenama kartu, patikėkite.[/color:3n0bnysl][/color]

Tikiu ,tik nežinau ar norėčiau atleisti Nedėrėtų moralizuoti ir aiškinti kitiems, kaip jie turi elgtis. Tai,kas priimtina tau ,kitam gali būti atgrasu ir jis nenori gyventi pagal kažkieno nustatytas normas ar kriterijus Mano gyvenimas priklauso man, gerbiu save ir noriu ,kad tai darytų aplinkiniai.Nenoriu savęs žeminti ir minti į purvą, jei vyrui patinka keliauti į šoną, reikėtų jį paleisti suvisam - netinkam vienas kitam. Be priežasties niekas nevyksta ir jo ėjimas tik pasekmė ...
Nenorėčiau visą likusį gyvenimą praleisti nuolatiniam laukime ,besižvalgant į laikrodį ir laukiant pažįstamų žingsnių ...

Jums niekas nieko neprimeta. Čia yra viešos diskusijos, o aplink begalės nelaimingų žmonių. Dabar net alkanų dar prisideda - visgi krizė, aha. Kita - skyrybos Lietuvoje muša pasaulio rekordus. Lyčių karas įsibėgėja. Taip greitai visos vyrus šiandien paleidžiate, o po to kankinatės, kaltinate, streasuojate, puolate neviltyn, depresuojate, pykstate ir vaikai dažnai nueina šunkeliais. Moterys šiandien labiau neištikimos nei vyrai, taip kad nereiktų nieko čia stumdyti, o bandyti susikalbėti. Čia vyksta apsikeitimas nuomonėmis, paklydimais ir patirtimi - jokio moralo čia nėr. Dalis moterų tiesiog nenori mūsų, vyrų, suprasti ir tiek - įsikala į galvas nebūtus ar neįmanomus dalykus ir paverčia visa tai tarsi kokia tai religija.

Gerb. Leli, Jūs pernelyg suabsoliutinate. Rašote apie maždaug 15%-30% dalį visuomenės taip tarsi, ta dalis būtų >90%. Tikiu, kad Jūs besisukiodamas tame mažajame procente nelabai matote tos didesniosios dalies. Vis dėlto linkėčiau pačiam išsiugdyti supratingumą moterų norui rasti ištikimą vyrą. Tai nėra kažkokia religija, tiesiog labai normalus, suprantamas ir realus siekis.

Ar galima pasišpilkuoti? Man atrodo, kad jūs,"tikras", nesate tuo tikras. Juk negyveni Mėnulyje, tiesa?

Įdomi diskusija. Įdomi ta prasme, kad daug žmonių eikvoja laiką ginčams su žmogumi, kurio mąstymas aiškiai vystosi ne tuo keliu kaip įprasta . Profesionalioje literatūroje aiškiai aprašytas toks mąstymo būdas, paskaitykit, kas netingit , daug suprasit.

Kas liečia neištikimybę...Taip, jos daug. Liūdna, bet taip yra...
Bet tik dvasiškai skurdus žmogus gali į tai žiūrėti kaip į normą...tikriausiai galima atleisti fizinę neištikimybę, kai žmogus atsitiktinai paslydo ir nuoširdžiai gailisi...galbūt negalima tikėtis absoliučios ištikimybės. Bet savo aplinkoje pažįstu daugybę vyrų ir moterų, kurie vienu metu būna tik su vienu žmogumi. Kai kam tai tęsiasi pusmetį, kitiems -kelis metus, kai kam visą gyvenimą. Tokius ypač gerbiu.
Taip, yra vyrų ir moterų neištikimų tada, kai jau aišku, jog gyvenimas šeimoje nebeįmanomas...
Bet iškelti neištikimybę kaip normą -absurdas...
Kas būdinga gyvūnams, tas būdinga ir mums, bet negi turim protą tik tam, kad dar labiau sugyvulėtume?
Aišku, bedvasiams ištikimybės vienam žmogui nesuprast...