neištikimybė?

Na, neskubėk sakyt sudie, sakyki viso gero . Visuose pasaulio kampuose DP egzistuoja . Būtų noro ir laiko. Aš irgi myliu meilę ir gyvenimą, bet - esu ištikima. Ir myliu save už tai, ir gerbiu.

Būna akimirkų, kai plyšta širdis ir apie neištikimybę negalvoji, tiesiog nusidedi ir tiek, nes nenori būti vienai ir vienišai su buku vyru. Nenori būti viena ir vieniša su vyru, kuris nesupranta tavęs, kuris tavęs negerbia - nemyli. Suabsoliutinę neištikimybę žmonės kankinasi ir skendi santuokinėje vienatvėje vien tik dėl neaiškios vaikų ateities. Matau, kaip kankinasi žmonės moralės gniaužtuose, todėl negaliu būti abejinga ir nepritarti Borgijai. Vieni garsiai kalba apie ištikimybės svarbą, o patys nusideda ir yra amoralūs, asocialūs, neatsakingi ir panašiai. Seksualinis nuotykis kartais užpildo tuštumą, ir nesakykit, kad ne. Kam staugti nesuprastai šeimoje nesavu balsu ir vaizduoti šventuolę, kokia nesi ? Pagal Borgijos kritiką supratau, kad tai yra gana opi problema ir kad tuštumos ir vienišumo jausmas temdo gyvenimą labiau nei neištikimybė, bedarbystė, skurdas ar galvos skausmas. Blogiausias kelias – pulti kaltinti kiekvieną paslydusį vyrą arba pulti į nevilti dėl kažkkių moralės normų, graužtis dėl savo vienatvės, puikuotis ištikimybe ir kaltinti vyrus. Gerai elgiasi Borgia siūlydamas jums kontroliuoti savo neištikimybę.

Ko dabar raudi. Tas ano nepadave, tas taip pat negeras. Skirkis ir eik i visas keturias puses.
As labai atsiprasau, bet tokie "vaiksciotojai" kazkuo panasus savo elgesiu i parazitus.

Pritariu. Yra toks dalykas kaip skyrybos. Tik nelabai švarios sąžinės ir neaukštos moralės žmogus gali mėgautis ir tenkintis savo neištikimybe. Tikrai jis kažkuo panašus į parazitą (atsiprašau ir aš). Nes jis čiulpia ir meilužį (-ę) ir savo sutuoktinį (-ę), naudojasi visais patogumais iš abiejų pusių, o neištikimas yra abiems. Tai savanaudiška ir negarbinga. Skiriasi nuo tikrų parazitų jis tuo, kad tikrieji turi išgyventi - dėl to jie ir parazituoja.
Jei kaltinti neištikimą sutuoktinį yra blogiausias kelias, tuomet kas geriausia? Taip, kaltinti nėra kuo. Juk nekaltinamas asilas dėl ilgų ausų . Geriau su juo atsisveikinti, tegu eina savo keleliu. Kankinasi moralės gniaužtuose? Na nežinau - man būtų kančia (ir žmonės, būvę neištikimi tam pritaria) slapstyti savo neištikimybę kaip vagilei.

Madame C.Bruni padarė ekstrą pranešimą spaudai ir DP, ką mano apie santuokinę ištikimybę: "Monogamija man siaubingai nuobodi. Kartais jos laikausi, bet man labiau patinka poligamija ir poliandrija (daugiavyrystė)."

Kodėl savanaudiška ir negarbinga? Va, Bruni, duoda tiems, kas viršūnėje - tik prezidentams ir ministrams. Dar bankininkams. O buvusių neištikimųjų nuomonė yra niekinė. Dauguma ištvirkėlių po sekso sezono tampa davatkiškos ir kitus ima mokyti dorybės ir skaistybės. O kam slėpti tą neištikimybė, kai ji akivaizdi?

Tarsi prezidentai, ministrai ir bankininkai gatavi ant bet ko užlipt... Nesakyčiau, kad Bruni duoda, greičiau ją ima

Įdomu Lubys su Uspaskiu ar galėtų ją paimti? Nebent Bosas iš Klaipėdos.

Šiuolaikinės, energingos, išsilavinusios, veiklios, kūrybingos moterys yra seksualiai neištikimos. Su tuo jau reikia susitaikyti ir "nebesiparinti" - nebeniurzgėti. DNR testą darytis patartina, bet nebūtina, dėl vaikų priklausomybės nustatymo. Žinoti gi norisi. Turime tokią konvencinę teisę. Ar tai moterų revanšas už nekokią praeitį? Gal!?

Na, kai pagrindinės vertybės visuomenėje pakeičiamos į visiškai kitas, tokias, kaip: tikslo siekimas, konkurencingumas (lipimas per galvas ir kitų niekinimas), rublio garbinimas, tai nenuostabu, kad tokioms atgyvenusioms vertybėms, kaip meilė, ištikimybė, šeima.. tiesiog nelieka vietos.
Yra tų ištikimų žmonių dar, yra... Tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Bet kai fiziškai ir morališkai bręstantys jauni žmogeliai niekada niekur net neišgirsta, kad ištikimybė yra vertybė, tai negi taip išauklėti jie turės kažką žmogiško. Tokia išaugus nauja karta.