Mano mergina buvo ištekėjusi. Mintys.

Mes dar tik pradedame gyventi! Sakoma, kad už vieną muštą du nemuštus duoda . Asmeniškai labai vertinu savo vedybinę patirtį ir esu tikra, kad kai kurių grubių klaidų man pavyks dabar išvengti.

Ir dar: labai džiaugiuosi, kad išsiskyriau. Tai reiškia, kad įrodžiau sugebėjimą tapti savimi, realizuoti savo sumanymus ir būti pakankamai stipriai nepriklausomai nuo to, ar šalia yra vyras, ar ne. Aišku, kiekvieno vertybės yra kitokios. Atsiras sakančių, kad nėra ko ploti katučių, kad tavo šeima iširo. Džiugu man ne dėl to, kad iširo, o dėl to, kad sugebėjau atskirti tai, ką dar galima būtų keisti, nuo to, ko pakeisti jau nebegalima...

Na štai... O mano santuoka dar tik irsta (na, popieriuose, nes faktiškai jau seniai sieloj su vyru išsiskyriau...), jau tuoj pusmetis, kai grįžau iš kirtos šalies su kudryte. Keičiuos pati, man atrodo, kad labai daug ko išmokau dabar per tuos kelis mėnesius, vis paanalizuoju, įvertinu savo bruožus. O išties dabar iš toliau tai daug baisiau man toji "santuoka" atrodo, t.y.tai, kuo aš joje buvau... Kaip nusivertinau ir leidaus pakišti mane po padu...
Nežinia, ar reikalinga išsiaiškinti skyrybų priežastis - kiekviena pusė mano esanti teisi ir yra teisi. Na, turėtų juk kažkaip jaustis, kaip visa tai yra. Reikėtų gal įvertinti save, pamąstyti, ar lygiavertę partnerę sutikai...

Nėra nieko blogiau kaip kenčianti vyro priespauda ir bijanti išsiski moteris. O baimė didelė - kur reikės dingti su vaiku ir dar jeigu vyresniai.
Kaip vyras prisipažinsiu yra kažkoks neigiamas potraukis į išsiskyrusias, tarsi jau "padėvėtos" (atsiprašau už šį žodį). Bet protu nesuvokiu kodėl taip atrodo gi vedusi gal tik su vienu buvo, o nevedusi kažin kiek partneriu turėjusi...

Hm... na ir kas kad isiskyrus nesuprantu a visus su artejanciais 2010 metais daug dovanu ir alaus

Vai vai, PVD, "padėvėtos" . O ką pasakytumėt jei viena išsiskyrusi per visą gyvenimą tik vieną vyrą - savo sutuoktinį teturėjo, o kita santuokoje gyvenanti arba iš viso netekėjusi keičia partnerius/sugyventinius? Tai kuri iš tikrųjų yra padėvėta: pirmoji ar tos dvi???

Taigi ir sakau, kad logiško paaiškinimo nesugalvoju. Bet faktas lieka faktu, ka parodo ir temos autorius. Dar labai priklauso nuo amžiaus, 40'metė išsiskyrusi primtiniau atrodytu negu "užkietėjusi senmergė".

Man atrodo palikit jus ta mergina ramybej, jei kyla tokios Mintys..ir paieskokit naivios nekaltos mergeles. Problemos ne merginoje, o jusu nuostatose, kurios vargu ar jau keisis.

Man atrodo, kad temos autorius siekia atsakingų, patvarių santykių, todėl rimtai ir svarsto visas aplinkybes.
Spėju, jei jo draugė būtų ne išsiskyrusi moteris, o nekalta mergina ar praeity meilužių turėjusi laisva moteris, būgštavimų ir svarstymų būtų taip pat. Manau, tai natūralu, kiekvienas turi per šias abejones/dvejones pereiti ir pats sau atsakyti, ar išsirinko tą ir tokią, kokią geriausią rado. Verčiau atsakyti iki sukuriant šeimą, nei po to.
Praeitis yra svarbu. Lengvabūdiška manyti, kad praeitis neturi įtakos šiai dienai.
Bet temos autoriui verčiau siūlau su savo drauge apie tai kalbėtis. Ji, ko gero, lygiai taip pat turi visokių būgštavimų dėl ateities. Ypač jei vienąsyk jau nusvilo.
Aiškinkitės drauge, tarpusavy.
Kaži ar forumas čia gali padėti...

Praeitis svarbi tik tuomet, kai jos šleifas driekiasi į dabartį. Jei yra baigta - ji nebesvarbi. Visuomenėje paplitusi klaida stigmatizuoti tam tikrų grupių žmones. Vienas gan drastiškas pvz.: buvusiems kaliniams sunku užsikabinti laisvėje dėl kreivo požiūrio į juos.