Issigalvojimai

Ka pakeis jei as jai rodysiu maziau demesio ? Atvirai manau ir as kad reiketu ijungti "PX"( atsiprasau uz zodi) mygtuka...

Tada pamatysi, ar ji pradės skirti daugiau dėmesio tau. "PX" - tik sau - kad butum ramus. Jai gi rodyk ne"PX" (nes pagalvos, kad tau taip ir yra, ir pabėgs), o santūrų mandagų lengvą susidomėjimą - aišku, po jos parodyto dėmesio.

Rašyt lietuviškai išmok, herojau.
Tavo klaidos akis bado.

Pastebejus pagiezingus komentarus,kyla toks itarimas,kad kai kam ir pavydo siek tiek sukyla:D
Dziaukis!Jaunos dienos atnesa audringu,spalvingu,emocingu isgyvenimu...kam idomi meile,tarsi pelke su stovinciu ir rugstanciu vandeniu:D
Santykiai neissivystis i kazka rimto,bent jau idomios patirties turesi;)

Taip pavydziu ir ne kiek nepasitikiu ir kuo toliau tuo labiau pykstu (labiausiai ant saves) ir prarandu vilti ir tuo paciu suprantu kad viskas turejo ,man buti aisku seniai (kaltinu akla meile idealizavima ir pasitikejima) ir is dalies laiukiu ka gyvenimas mes man dar... Kaip zinia kur pyktis,nepasitikejimas, ten meiles nera... Bet zinot, pasikaitnat "Bendravimas poroje" forumo temas net nusvyra rankos ka nors ir bedaryti... Ko gero visame forume nera zmogaus nepatyrusio santykiuose kazko blogo... Ir kai pagalvoji, visgi (mano atveju) mergina, kad ir buvo isnervinta ir panasiai, bet pasake zodzius, kurie niekaip nesiderina su buvimu kartu, rupinimusi kitu zmogumi, smarkiu prisirisimu ir t.t. Turint galvoje kad jai tik 18metu anoks cia ir stebuklas. Ir visdelto, turiu pripazinti, kad busiu padares dar viena klaida, nors ju siuose santykuose is mano puses buvo padaryta neviena. Sako, kad "gyveni ir mokais", gyvenyme tenka paragauti visko, bet kaip nesinori nuryti kartuma, kuris sukyla, nes supranti, kad visos iliuzijos ir svajones buvo nieko vertos, o zmogus tikrai ne tau skirtas... Bet klysti juk zmogiska.
Kai pagalvoji, turbut visame pasaulyje yra taip mazai zmoniu kurie is tiesu yra skirti vienas kitam, jie myli vienas kita beatodairiskai, o kai abu is tikruju myli vienas kita, nebuna nei melo, nei isdavysciu, nei nepasitikejimo ... Tuomet gyveni tikrai nuostabu gyvenima, nes zinai kad salia yra zmogus kuris visada bus su tavimi...
As gal dar ir per jaunas, bet jaucuosi issilakstes ir daugiau ar maziau paragaves visokiu nesamoniu(svelniai tariant), kaip noreciau ateityje tureti toki gyvenima ir sau skirta zmogu...

Čia tik dar viena iliuzija, sergefino. Juk žmonės klysta. Kokiam tobulam reikia būti, kad niekur nesuklysti. Niekada nežinai, ar žmogus visada bus su tavim, nes jis nėra daiktas, jis ne pririštas, jis laisvas. Nuostabus gyvenimas - betgi tokio nebūna. Nuostabios buna akimirkos, dienos, mėnesiai. Jei visada būtų nuostabu - mes priprastume prie to ir nesidžiaugtume. Pajuntam gyvenimo nuostabumą - kai praeina iki tol buvę išsiskyrimai, kentėjimai, abejonės. Noriu padovanoti savo verstas iš rusų kalbos eiles (jas parašė P. Coelcho - nežinojau, kad jis dar ir poetas). Pamaniau, mums visiems taip tinka jo žodžiai.

                     [color=#0000BF:1dqejdjl] Išsiskyrimų šimtmečiai aplanko - 
                      Retus susitikimus kad brangintum.
                      Metus klajonių, išganingą melą
                      Mums išgyventi lemta...Tai mus gydo.

                      Pažint nepriteklių, ligos klampynę
                      Tam, kad brangintume gerovę ir sveikatą.
                      Įbristi chaoso juodžiausio vandenynan - 
                      Kad išlydėtum skausmą, kuris drasko.

                      Taip -  teks patirti baimę praradimo,
                      Kad puoselėt pradėtum tai, kas verta.
                      Teks į duris vis belstis užrakintas,
                      Kad dovanai tau naujos atsivertų.

                      Žengt žingsnį link mirties - ir vėl atgyjant
                      Suprast: gyvename nors amžinai, bet  - kartą.
                      Vienatvę išgyventi atsiskyrus
                      Tam, kad suprastum, jog mylėti - verta.

                      Viršūnių nepasiekt - bet nors žinoti,
                      Dėl ko spindėta, bent jau pasistengta.
                      ...Bekraštės dykumos sutverti plotai
                      Kad medžiams tu šypsotum - ir gyventum.

                                                                                        Paulo Coelho[/color:1dqejdjl]

Na tu ir saunuole Pasistengei...
kaip ten bebutu reikia pripazinti kad artimo zmogaus isdayste (ypac kai pamatai nuotraukas ir video, pagautus kur jie abu sypsosi) yra na sunkiai pakeliama ( sunku parinkti tinkamus zodzius), juolabiau kai nujausdamas kad kazkas yra nutike, zmogus grizo pasikeites ir klausijo: "ar nepadarei to, kas pazemino ir isdave mane?" jis tau ziuri i akis ir ,daba jau aisku kad meluoja... Nezinau ko vertas tas zmogus... Ir baisu kada zinai kad tokiu nevienas... Juk turetu buti taip paprasta ir sazininga artimo zmogaus atzvilgiu pasakyti visa tiesa :" Stai sutikau kita zmogu kuris man labai patiko, nenoriu isduoti ar pazeminti tave tad mums reikia issikirti" Viskas , tai butu taip teisinga... Bet kas taip elgiasi, visi nori garantiju, budamas su vienu zmogumi,eini pas kita, paziureti gal pas ji geriau, jai ne gristi atgal ir vaidini kad viskas nuostabu, laugdamas dar "apsiziurejimo" kandidatu... Tai yra taip zema ir ... Na nera tam zodziu...
Kalba galbut pyktis ar nuoskauda, bet juk daug kas tokiu turi, laikas gydo zaizdas, taciau kai vel paragauji sitokio dalyko, rankos svyra ir taip noretusi visa savo inirsi islieti ant tave isdavusio zmogaus , bet zinai kad tai nieko nepakeis ...
Nors atrodytu ejimas lenciugais per merginas, kiekviena vakara namo vedantis vis kita, sia problema sprendziantis, bet norisi tureti savo zmogu, kai zinai kad pas ji busi visada suprastas ir mylimas...

Ir kaip reikia ziureti, ka sakyti zmogui, kuris tave isdave tuo paciu pazemino ir dar melavo i aikis ? Ko gero tyla yra geriausias komentaras tam zmogui...

Taip, tebūnie jai tyla, gerai sakai. Bet tokioje jaunystėje visko pasitaiko, gal ji nėra tikra ir dėl to žmogaus, su kurio ji dabar. Sunku tau, bet patikėk, nemirtina. Ir tai praeis. Gal ateity tavęs laukia tikrai tavo mergina. Eik jos pasitikti. Pamažu.

"Geriausio draugo duona"
[url:i871yy7t]http://www.psichologijatau.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=260:geriausio-draugo-duona&catid=35:naujo-numerio-straipsniai&Itemid=27[/url:i871yy7t]
swx

Straipsnis turi racionalumo, nors vietomis rekomendacijos panašios į "pjūvenų malimą": žmogus ir taip išgyvena išsiskyrimą, o mes jam teigsime: taip taip, ji buvo tau vienintelė mergina pasaulyje...Nors parodoksalioje terapijoje ir taip galima. Šį kelią kiekvienas žmogus pereina pats, su savo jausmais, ir vieno atsakymo negali būti. Sergefino pasisakymuose, jei atidžiau juos paskaitytumete, swx, ne kartą yra tiesus ar paslėptas užsiminimas nutraukti santykius. Remtis straipsnio patarimais šiuo atveju būtų tas pats, kaip jį grąžinti vėl į skausmo liūną, iš kurio jis jau bando išlipti. Dažniausiai žmones kamuoja ne meilė, o priklausomybė nuo santykių. Jei tai būtų meilė - įmanomi 2 variantai: 1)atleisti ir paleisti, 2)atleisti ir likti kartu, nepaisant išdavysčių. I.Yalom (garsus psichologas) teigia, kad kiekvienam žmogui privalo būti sukurta [b:31k3p7xs]atskira[/b:31k3p7xs] terapija (jei taip vadintume palaikymą, patarimus). "Psichologija tau" yra ne mokslinis, o populiarusis leidinys, jis nemoko, kaip tai padaryti. Palyginimas: nusipirkę pagamintus "masinius" batus ar užsisakę pagal savo išmatavimus - jausitės geriau su kuriais batais? Žurnalas šiuo atveju yra masinė gamyba, tinkanti ir kartu netinkanti visiems ir niekam. Žmonės, pasigilinę daugiau į psichologiją, šitai žino.