Ar as jai dar reikalingas?

Sveiki, su mergina draugaujame jau 3 metus. Ir dabar ją labai myliu, jos "noriu". Tačiau nesu tikras dėl jos pacios jausmu man ir tai mane neramina.
Pastaruosius kelis menesius jauciu, kad musu santykiai šala. Ji neberodo tiek iniciatyvos su manimi susitikti, o ir i mano siulymus susitikti daznai atsako neigiamai. Mylimės vis reciau, nors pries metus sekso tikrai buvo daug.
Galiausiai ji pareiškia "nebežinanti ar mane myli ar ne". Ir kad jai kartais atrodo, kad mane myli, o kartais, kad nemyli... Viena vertus sako, kad "as jai buciau geras vyras, su manimi gyventu rami ir be rupesciu..., kita vertus pati nežinau ko noriu". Čia jos tokie žodžiai.
Taigi net nežinau kaip man elgtis. Gal musu santykiams atejo pabaiga? Gal duoti jai laiko? Palikti ja, gal taip jai bus geriau? Ir toliau taip tampytis? Nenoriu jos palikti, bet tas jos "neapsisprendimas" varo mane i nevilti...

O ar jūs bandėte kalbėtis apie tai, kodėl ji atšalo? Turi būti tam priežastis, jausmai taip paprastai nedingsta, kažkas turėjo tai įtakoti. Gal pas ją kitas žmogus yra? Gal todėl ji taip blaškosi... Viena galiu pasakyti, kad jei jausmai yra, jie yra.
Manau, kad jums abiems reiktų susėsti ir atvirai apie tai pasikalbėti, nuoširdžiai, be kaltinimų ir pan.. Abu turite priimti sprendimą, nes tokia padėtis kaip pas jus, būti negali...

Su ja ne karta apie tai kalbejom. Taciau issiaiskinti visko nepavyko. Zodziu, ji sako, kad nenori rizikuoti manes palikti, nes abejoja ar po to nesigailes. Nors manau, kad palikti is dalies ir noretu:(. Gal jai reikia ivairoves? Nes ja pastaruoju metu supa naujos pazintys... galbut ji noretu ir galetu susirasti geresni, taciau nenori rizikuoti prarasti manes... Zodziu, jauciuosi taip lyg buciau jai "is bedos"... Seniau taip nesijauciau... ar tokie santykiai turi ateiti?

Tadai, manau, tu pats turi atsakymą į savo klausimus..
Nejaugi nori būti jai kaip atsarginis variantas, kol ji susiras kažką geresnio? Arba bendraujate normaliai, arba skiriatės... Čia pats tyri priimti sprendimą, ir kuo greičiau tai padarysi, tuo lengviau bus vėliau..
Tik man keistas merginos mąstymas, beje, kiek jai metų? Atrodo lyg būtų visai nesubrendusi..

Norite tikslaus atsakymo? - tuomet pagal visas taisykles pasipirškite jai.
Kol galvosite ar tai padaryti, ar esate tam pasiryžęs, gal jūs ir pats sau surasite atsakymą..

As siulyciau duot jai laiko. Tiesiog issiskirt kuriam laikui. Kartais tai padeda...

Aciu uz patarimus:) Jai 21 m., manau, dar palauksiu, ir jei viskas dar labiau bloges ir nieko pataisyti nepavyks, tada teks issiskirti... bus sunku, bet... that's life...

Del pasipirsimo, manau dar per anksti, nors be jos savo gyvenimo neisivaizduoju...

Beje, nata002, kuriam laikui reiketu issiskirti, kad tai suveiktu? Bijau, kad per ta issiskyrima tik dar labiau vienas nuo kito nenutoltumem...

Tadai, paklausk savęs klausimo, "ar ji tau reikalinga, jei tu jai nereikalingas?" Kuris laikas jai nepaskambink, ar ji tau nepaskambins? Jei nepaskambins, tikriausiai nelabai jai esi reikalingas, o ir išsiskirti dabar bus lengviau (mažiau skausminga) nei po metų ar dešimties metų.
Aišku, visi žmonės individualūs ir vienos taisyklės visiems nepritaikysi, bet tu drąsiai į klausimą "kodėl man nepaskambinai" gali atsakyti tiesą - laukei kol ji tau paskambins, norėjai pasijusti ar bent kiek jai esi reikalingas.

Patinka man sitas forumas. Zmogus nepatingejo tapti sio forumo registruotu nariu, jam pirstis siulo.
Netinka cia Tadai zodis laukti. Siek nauju pazinciu. Suzinok kuo skiriasi aistra nuo meiles. Uzsiimk hobiais, realizuok save. Suzinok kas telpa po zodziu gyventi.
Kaip bebutu, jei jautiesi atsarginiu, pasakyk tiesiai sviesiai jai. Neissizadek tu kurie tau brangus.
"Kartais" issiaiskinti nepavyks. "Kartais" pacios "nezino" ko nori.
swx

O as manau, kad reiktu jums viens nuo kito laikinai atsitraukti tiek kunu, tiek dvasia. Laikotarpi atsitraukimo sunku nustatyti, gal pusei metu, o gal ir metams... Patikrinsit savus jausmus ir, jei suvoksit, kad atskirai gyvent negalit, tik nemaisykit pavydo ir uzkariautojo jausmu, tuomet susitikit ir aptarkit, kas trikde jusu santykiams anksciau, savistoviai pagalvokit, ar galit pasikeist siek tiek ir toleruot draugo tam tikras savybes, idealiu nebuna ir pats ne idealas.

Tuomet lengviau bus apsispresti, ar susijungsite i seima, kur nauji isbandymai lauktu, ar pasirinksit kita gyvenimo palydova

P.S. Sprendimai reikalingi griezti, taciau teisingi, kad nereiketu ateity gailetis ir neduot ramybes kitam gyvent.