2009/09/14 06:58:06 06:58:06
Svečias: o mano ex neiško būtų bendrauti ar pn, nors man labi norėtųsi. bet žinau, kad negalėčiau po visko pradėt vėl kartu gyventi, nors ir yra bendri vaikai.
iki skausmo pažįstamas jausmas
Bet žinai, po to ir tai praeina. Man labai patiko šis straipsnelis - labai aiškiai įvardintos stadijos
O mano manymu kas straipsnyje svarbiausia - kad viltis, kad jis vėl sugrįš, vistiek kada nors miršta
http://zurnalas.darnipora.lt/per-kiek-l ... -3836.html
2009/09/14 08:24:28 08:24:28
Viltis miršta, kai jos mums nebereikia. Kai ex nustoja būti pasaulio centru, kai nebesiejame su juo savo lūkesčių, nebelaikome jo būtina laimingo gyvenimo sąlyga. Kai atrandame viltį kitur, imame eiti savo keliu, savomis kojomis... Tik tada gali ateiti nauja meilė.
2009/09/14 11:35:36 11:35:36
Liita: To moteris 33
Vyro jau neišlaikau. Išlaikau tik būstą, kuriame kartu gyvename ir moku mokesčius. Po skyrybų nežada išeiti iš buto(mat ir jam pusė priklauso). Bijau, kad gali užtekt drąsos jam čia apsigyventi su meiluže. Jai drąsos užtektų. Va tada mano gyvenimas virstų pragaru. Nepriklausomybe jau aš įgavau. Galiu rengtis kuo noriu, galiu naudotis kosmetika, net ir papuošalus galiu sau nusipirkt.
Liita, tu nemyli savęs ir nevertini, jei taikstaisi su tokiu vyro požiūriu į save. Pagalvok, ar geriau kentėti skausmus, ar sykį išsioperuoti ir pasveikti. Dabar tu nesi laisva moteris, nesi ir sutuoktinė. Tai, ką tu paminėjai- papuošalus, kosmetiką, gali laisvai naudoti ir bet kuri normalioj šeimoj gyvenanti moteris, taip, kad čia jokia laisvė. Esi kalėjime. Nebent...kažkas čia tau naudinga, kažkas paslėpto. Išsiskyrus visada būna kokia nors išeitis negyventi kartu.
2009/09/14 14:56:25 14:56:25
"Esi kalėjime. Nebent...kažkas čia tau naudinga, kažkas paslėpto. Išsiskyrus visada būna kokia nors išeitis negyventi kartu."
Bet aš tame kalėjime gyvenau. Jei turėčiau kur išeiti, seniai būčiau išėjus. Gavau butą, jame viską sukūriau, o dabar išeiti gyventi po tiltu. Tai būčiau galėjus padaryti, jei man būtų 30.
2009/09/14 15:30:01 15:30:01
O as iseiciau nors ir po tiltu : geriaus prasciau, bet sveikiau. Ir manau, kad tai isikabinimas i savo vyra (to nematant ir nesuprantant samoningai) ir tik baime NEISEITI. Litta, ar tu nemanai, kaip stipriai priesiniesi tokiems sprendimams ir turi labai daug argumentu (tavo isitikinimai tikri, logiski ir svarbiausi - niekas nesupranta arba kitaip negali buti ) . Visi cia tau akis atverineja, o tu visomis isgalemis nori sedeti "tame kaljeime". Ir pirmiausia tas kalejimas tavo viduje.
2009/09/14 16:21:15 16:21:15
Liita: "Esi kalėjime. Nebent...kažkas čia tau naudinga, kažkas paslėpto. Išsiskyrus visada būna kokia nors išeitis negyventi kartu."
Bet aš tame kalėjime gyvenau. Jei turėčiau kur išeiti, seniai būčiau išėjus. Gavau butą, jame viską sukūriau, o dabar išeiti gyventi po tiltu. Tai būčiau galėjus padaryti, jei man būtų 30.
Aš tikraisuprantu kokia tao komplikuota situacija ir kodėl tu turėtum palikti tą butą ir viską kas tiek metų puoselėta. Viskas suprantama ir logiška. Tačiau problema, kad tu gyveni baimėje. Reikia pasidomėti realiai - ar teismas, skyrybų metu, gali į pareigoti vyrą išsikelti. Tikriausiai tu turėtum iš jo išpirkti dalį. Juk turite vaikų. Ką jie mano, ką sako matydami judu tokius? Iš visų situacijų yra logiški sprendimai.
Tik didžiausia problema - nustoti būti auka ir situacijos įkaite.
2009/09/14 16:36:01 16:36:01
Moteris33: Liita: "Esi kalėjime. Nebent...kažkas čia tau naudinga, kažkas paslėpto. Išsiskyrus visada būna kokia nors išeitis negyventi kartu."
Bet aš tame kalėjime gyvenau. Jei turėčiau kur išeiti, seniai būčiau išėjus. Gavau butą, jame viską sukūriau, o dabar išeiti gyventi po tiltu. Tai būčiau galėjus padaryti, jei man būtų 30.
Aš tikraisuprantu kokia tao komplikuota situacija ir kodėl tu turėtum palikti tą butą ir viską kas tiek metų puoselėta. Viskas suprantama ir logiška. Tačiau problema, kad tu gyveni baimėje. Reikia pasidomėti realiai - ar teismas, skyrybų metu, gali į pareigoti vyrą išsikelti. Tikriausiai tu turėtum iš jo išpirkti dalį. Juk turite vaikų. Ką jie mano, ką sako matydami judu tokius? Iš visų situacijų yra logiški sprendimai.
Tik didžiausia problema - nustoti būti auka ir situacijos įkaite.
Ačiū už patarimus... Turim suaugusius vaikus. Jie nenori mūsų skyrybų, tačiau akivaizdu, kad namai jiemstapo nemalonūs. Dėl buto dalies išpirkimo - suprantu. Bandžiau tartis.
2009/09/14 17:09:17 17:09:17
Liita: Moteris33: Liita: "Esi kalėjime. Nebent...kažkas čia tau naudinga, kažkas paslėpto. Išsiskyrus visada būna kokia nors išeitis negyventi kartu."
Bet aš tame kalėjime gyvenau. Jei turėčiau kur išeiti, seniai būčiau išėjus. Gavau butą, jame viską sukūriau, o dabar išeiti gyventi po tiltu. Tai būčiau galėjus padaryti, jei man būtų 30.
Aš tikraisuprantu kokia tao komplikuota situacija ir kodėl tu turėtum palikti tą butą ir viską kas tiek metų puoselėta. Viskas suprantama ir logiška. Tačiau problema, kad tu gyveni baimėje. Reikia pasidomėti realiai - ar teismas, skyrybų metu, gali į pareigoti vyrą išsikelti. Tikriausiai tu turėtum iš jo išpirkti dalį. Juk turite vaikų. Ką jie mano, ką sako matydami judu tokius? Iš visų situacijų yra logiški sprendimai.
Tik didžiausia problema - nustoti būti auka ir situacijos įkaite.
Ačiū už patarimus... Turim suaugusius vaikus. Jie nenori mūsų skyrybų, tačiau akivaizdu, kad namai jiemstapo nemalonūs. Dėl buto dalies išpirkimo - suprantu. Bandžiau tartis.
Nemanau, kad vaikai nenori skyrybų. Vaikai nori tėvus laimingus matyti. Aš savo mamos klausiau kodėl ji nesiskiria. Argumentai buvo panašūs kaip tavo. Tėvas, aišku kad ir jį myliu ir rūpinuosi abiem. Bet jiem atskirai būtų geriau.
2009/09/15 12:12:09 12:12:09
Visiškai nesugebu natūraliai bendrauti su buvusiu.Prieš tris mėnesius vyras išėjo iš namų,mane palikęs su vaikais.Dabar bendrauja su vaikais,atvažiuoja kada tik nori,vos ne kiekvieną dieną.Mes bendraujam tik tiek kiek liečia vaikus.Man nepatinka ,kad jis tarsi stebi mano gyvenimą.Prabilti apie skyrybas bijau,nenoriu jo prarasti,nors jaučiu kad taip nutiks.Jaučiuosi pažeminta ir įskaudinta.
2009/09/15 12:26:36 12:26:36
Čia dalinai mūsų visuomenės, valdžios kaltė, kad moterys turi save taip žeminti. Išsiskyrusiai moteriai tikrai sunku, jei ji nedirba vadove, nėra verslininkė, ar jos vyras neprisidirbęs turtuolis, kuris dėl kaltės jausmo visapusiškai išlaiko vaikus ir padeda materialiai sutuoktinei. Esu tokioj padėty ir puikai žinau, ką reiškia vienai išlaikyti du vaikus, kai buvęs " gerasis" tėvelis net nesistengia kažkur dirbti, kad neatskaitytų alimentų, kuriuos dabr gali kada nekada numesti, juk bedarbis . O jei dar nėra kur gyventi atskirai, tai iš vis tragedija... silpnesnėms moterims. Kaip bebūtų, išeitį visos randa, jei nenori būti žeminamos, tik reikia išmokti pamilti save. Pamesti kompleksus, savigraužą, pasiruošti tam tvirtai viduje, situacija tuomet tarsi pati priartėja, ir net išeitis atsiranda.
Juk taip gyvenat gali ir rimtos ligos užpulti, o kas tada? Ar buvusi "meilė" padės? Vargu. Taip, kad gyvenime tik mes pačios galime sau padėti .
Turite būti prisijungę, jei norite rašyti forume