Bendravimas su buvusiu..

Lita, manau, kad ir tau taip psiaudo "patogu". O išties, ar tai nėra Tavo baimė likti viena? Jau geriau taip, nei viena? Taip nebūna, kad nėra išeities ar neišsisprendžia. Patarimų nedalinsiu - kiekvienas turi surasti save ir savo kelią, bet linkiu ryžtingai kesiti ir nelaukti pasyviai kol ką vyras ka sugalvos arba vieną diena (kaip toj pasakoj) situacija stebuklingai pasikeis. Sekmes

Man tikrai nebaisu likti vienai. Aš dabar daugiau negu viena. Nuolat turiu su kažkuo taikstytis. Lėkštės pas mus neskraido, mes nesibaram, tačiau situaciją gali suprasti tik tas kas joje buvo ar yra atsidūręs. Aš nematau prasmės ir skyrybų. Ką jos atneš?

Ką atneš skyrybos? Būsi priuversta gyventi savo gyvenimą, o ne išlaikyti vyrą, kuris dar ir turi kitą moterį.
Mane tik tavo žodžiuose suneramino abejingumas sau pačiai. O tu esi tikra, kad nbuo tokio gyvenimo nesi paskendusi depresijoje - gyvenime prasmės nėra, namai nemieli, panašūs į partizaninio karo lauką...
Skyryubos leistų užpildyti tą tuštumą kažkuo prasmingu, o ne tyliu priekaištu vienas kitam.

Nežinau ar tai paguos ar supykdys - su moterim turėjai vaiką ir vistiek kalbi apie ją kaip apie merginą, o ne kaip žmoną. Ne joje problema buvo, o abiejuose jumyse, jei santykiai nepereaugo į šeimą.

Manau, kad daug kas pasikeistų. Visų pirma, dokumentų sutvarkymas parodys tavo galutinį apsisprendimą - kad jam vietos tave gyvenime nebėra. Kaip bebūtų keista, bet tai labai paveikia vyrus. Turiu porą draugių, kurios panašiai tampėsi - po skyrybų dokumentų įteikimo abu vyrai gavo šokus. Vienas net pabandė susitaikyti... Tiesiog, kai išsiskirsi, padėsi tašką šitoj istorijoj ir gali būti psichologiškai pasijusi laisva ir galinti suitkti ir priimti kitą žmogų į savo gyvenimą

To moteris 33
Vyro jau neišlaikau. Išlaikau tik būstą, kuriame kartu gyvename ir moku mokesčius. Po skyrybų nežada išeiti iš buto(mat ir jam pusė priklauso). Bijau, kad gali užtekt drąsos jam čia apsigyventi su meiluže. Jai drąsos užtektų. Va tada mano gyvenimas virstų pragaru. Nepriklausomybe jau aš įgavau. Galiu rengtis kuo noriu, galiu naudotis kosmetika, net ir papuošalus galiu sau nusipirkt.

To Lorelė
Tik dokumentų sutvarkymas būtų. Aš jokiu būdu nenorėčiau, kad bandytų susitaikyti. Aš nenoriu gyventi taip kaip gyvenau. Daug ką pakeičiau, o ir pati pasikeičiau. Kažkada susapnavau, kad prašo atleisti ir gyventi kaip anksčiau, pabudau kaip iš košmariško sapno su pagalbos šauksmu.

o mano ex neiško būtų bendrauti ar pn, nors man labi norėtųsi. bet žinau, kad negalėčiau po visko pradėt vėl kartu gyventi, nors ir yra bendri vaikai.

Liita!!!!
Ar jūs pati skaitote ką rašote?

O tai kas, ne išlaikymas???? Kaip tai žada neišskikelti iš buto? Ir tuomet jūs išlaikysite butą, kuriame gyvensite jau trise? O kas trukdo tai meilužei įsikelti ir be skirybų?

Kokia čia dar nepriklausomybė, kad bijote, kad tik jis su meiluže neįsikeltų į bendrą butą? Atsipeikėkit. Jis gi jus elementariai terorizuoja.

Dazniausiai taip jau buna:vertinti pradeda tada,kai netenka...ypatingai istyzta tie,kurie "prisidirba"...galbut,ne skyrybas siulyti reikejo,o pailseti vienam nuo kito...