Ar naujos int. pažintys kenkia poros tarpusavio santykiams?

      Susitikimai yra nepadoru!!

[b:f7d1kz9z]kenkia kenkia kenkia [/b:f7d1kz9z] iš patirties sakau.. nors sako tvirtos poros niekas neišardys, tačiau ir dangoraižiai svyruoja, ir tvirčiausi tiltai trupa..

Aš manau kad jeigu normos ribose tai niekam nepakenks.O pasirašinėt pabendraut su naujais pažystamais taigi įdomu. Kas čia galėtų pakenkti.

Manau, kad kenkia. Ko landzioti i pazinciu svetaines, narsyti po jas, jau turint savo antraja puse? Juk ne nepajusi kaip isitrauksi i smagu, vylinga flirta. Imsi zaisti, smalsauti... Zmogus ne pats nepajunta kuomet tampa priklausomas nuo slidaus virtualaus pasaulio, pagaunancio ir nesancio galinga srove i rizikingus nuotykius ir pasleptus pavojus...

Taip, gavosi isties negraziai. Turi apsispresti kuri pasirinkti. Jeigu tempsi guma toliau, zaisdama tokius dvigubus zaidimus, yla is maiso anksciau ar veliau, bet neisvengiamai, islis. Gali buti, kad po to jau nebereiks rinktis, nes nebus is ko - liksi viena. Susideliok savo prioritetus.

Pries kazkiek laiko buciau tave palaikius, dabar kategoriskai palaikau tavo drauga. Prasidejus ar esant rimtesniems santykiams, pazinciu tinklapiuose kyboti nesazininga. Suardyti rysi labai lengva, bet atsatyti praktiskai be skauduliu neimanoma. O juk graziausias rysys, kai pasitikima vienas kitu.
As irgi zinau poru, kurias iskyre internetines pazintys. Mano nuomone, geriau nezaisti uz nugaros. Esi stipriausias, kai nemeluoji pats sau. Tebunie tokie tinklapiai vienisiams .

Labai kenkia. Mes per tai issiskyrem

Aš irgi manau, kad kenkia.... Išvis, kokie dar gali būti draugiški santykiai? Pasivaikščiojimai. Jei myliu savo berniuką ir man jis geras, tai jokių kitų nereikia, nes visą laikelį noriu tik su juo leisti... O juk dar draugės, asmeninis guyvenimas ir darbas yra... Žodiu, jokiems kitiems vyrams nei leiko, nei noro nelieka... Ar tu tikrai myli savo vaikiną? Teisingai čia kažkas sakė - prioritetus išsidėlioti reikia...

Paprastas klausimas-jeigu turi porą-ko tikiesi arba ko ieškai naujose pažintyse?
jei man taip nutiktų-labai rimtai savęs paklausčiau-ar esu laiminga poroje arba ko man trūksta?

Maniškis jau apie porą metų mane vienam tokiam pažinčių puslapy apgaudinėja. Pats nieko nesakė, kol tiesiog jo lankomiausias puslapis pasirodė pirmam interneto lape kaip dažniausiai lankomas. Vyrai nori kad jais pasitikėtų, aš taip ir dariau, aklai tikėjau kad jis man ištikimas. Netyčia prigavau, niekada jo netikrindavau. Užblokavau vieną anketą, jis susikūrė kitą. Baisiausiai pyksta kai priekaištauju, kad kišuosi į jo gyvenimą, neturiu teisės jam aiškint, kad ten nieko rimto, kaltina mane kad pati rašinėjuosi su kitais, nors esu tik prisiregistravusi į gyvūnų ir augalų forumus kur renkasi bendraminčiai su savo gyvenimais be tikslų susirasti poras. Nesenai pati prisiregistravau į tą patį psl kur ir jis, pamačiau kokie ten nesubrendę, patys nežino ko norintys sėdi. Jaučiuosi daug blogiau ten susikūrus anketą, galvojau gal kerštas palengvins skausmą. Bet tapo dar šlykščiau. Jam tai yra kaip priklausomybė, kadrint panas, nors gyvenime yra nedrąsus ir bailus, tad visa jo drąsa ir šmaikštumas atsiranda prie klaviatūros ir maigant telefono mygtukus. Pamenu kaip jis mane kabino draugystės pradžioj, atrodė eilinis mulkis, bet sugebėjo užkariaut mano širdį, nors ilgai ir stengėsi. Tam puslapy sako jam pašnekėt su žmonėm reikia, kitokių požiūrių, nuomonių, bet drauguose tik panos, nežinau apie ką gali 24metų bernas rašinėtis su paauglėm. Ir ką daugiau galima galvoti po 5 su puse metų draugystės? Buvo apsisprendęs išeit, susitaikiau su tuo, 'persilaužiau', net nebeverkiau, o jis persigalvojo, pasilieka su manim, kai jau aš savo ateitį dėliojuosi viena, galvoju kaip gyvensiu, o jis ima ir druskos ant žaizdos priberia. Savo širdį užsirakinau ir aukštą sieną aplink ją pastačiau. Jei mano širdies norės, teks jam daug ką paaukot. Jei reikės jam manęs, teks jam keistis, nes tokiam kaip jis jokios pagarbos kaip vyrui nejaučiu. Man vyras turi būti siena už kurios saugu ir jauku, kuris padės kiekvieną akimirką ir bus šalia, nenuvils ir tikės manim ir pats savim. Nors ir gyvenam kartu bet ateities su juo nematau, nebent iniciatyva bus iš jo pusės.
Nežinau kam aš čia visą tai rašau, gal kad išsikalbėt noriu, papasakot savo karčią patirtį, patvirtint kad tokie pažinčių puslapiai prie gero nepriveda? Žodžiu, pasakiau ką galvoju, išsipasakojau, ačiū kad perskaitėt ir pritarėt ar pakritikavot