Na, paskaičiau čia pasisakymus ir pamaniau, kad daugelis žmonių kažkaip labai sureikšmina tarpusavio santykius, viens kitą nori laikyti tarsi savo nuosavybe, norėtų netgi žvilgsnius ir kvėpavimą kontroliuoti, kad tik , neduok Die, neprasprūstų koks slaptas nepastebėtas ženklas, išduodantis galimą neištikimybę...Atrodo, pradėjo du žmonės draugauti, tai jau ir privalo sulipti, susilieti iki suvienodėjimo. O kur individualybė? O kur asmenybės laisvė mąstyti, kurti, turėti pomėgius? Kur ta asmeninė erdvė, apie kurią ir čia, forume, atskira tema paskirta? Juk negalima uždrausti žmogui būti kitokiu! Susitinkame skirtingi, tai ir derinkimės vieni prie kitų, pamėginkime pamėgti ne tik kito akivaizdžias teigiamybes, bet ir keistenybes, o galbūt, net ir ydas . Gyvenimas , visi žinom, vieni kompromisai. Na, vienas , sakykim, mėgsta skaityti knygas, užmiršęs viską pasaulyje, slepiasi net po kaldra nuo kitų, kad nematytų.Bet tai - nelaikoma blogybė. Tai legalu ir pripažinta. O internetinis bendravimas - tiesa, tai dar , palyginus, nauja žmonių veiklos sritis - jau laikoma blogybe, joks ne hobis ir ne pomėgis. Ištrinti anketas iš pažinčių puslapių, uždrausti bendrauti, kad neištikiybės nebūtų...Drausti kitam labai malonu ir lengva. O patys ką darom, išjungę kompą? Varom į kokią aludę, "legaliai" susipažįstam, sumetam kokį "greituką"kur nors tamsiam kampe, kol nieks nemato, ir pareinam teisuolišku veideliu namo - mes naujų pažinčių nemezgam!
Sakyčiau, mažiau teisėjaukime vieni kitiems, daugiau atlaidumo, stenkimės labiau suprasti ir pamilti