atsale jausmai

Gal jo elgesys dėl kitko pasikeitė, pvz. jis turi rūpesčių? Geriausia pasiklausti.

jungiuos aš į tas pačias gretas. susipažinom, susižavėjom, įsimylėjom. man, po skyrybų, su vaiku, tai atrodė kaip likimo dovana. priesiekinėjo meile, kalbėjo apie vedybas ir bendrus vaikus. išvažiavau paskui jį į vilnių. apsigyvenom pas jo tėvus- kol įsitvirtins naujam darbe ir pirksim butą. "pirkom" mes jį pusantrų metų. nežinau, kodėl jis neskubėjo- ar taip patogu ten buvo, ar taip bijojo nuo jų atsiskirt. bet faktas, kad patogu nebuvo- mums trims vienas kambarys, nuolatinė trintis. aš pradėjau nervintis, nuotaika šokinėjo. o jam buvo gerai... kol per pykčius ištempiau į nuomojamą butą. praėjo pusmetis- atrodė, viskas idealu. abu laimingi, šypsomės. mano nuotaika puiki, jokių svyravimų, jokių pykčių. važiuojam pirkt spintos, o po trijų dienų pasako, kad nori skirtis. wtf? jis mat jau seniai apie tai galvojo, tik aš vis nepaleisdavau. ką, pririšus laikiau? kam tada kraustėmės? ar įmanoma tiek laiko apsimetinėt? iki šiol nežinau, kodėl. kalta aš? nežinau... nuoširdžiai sakau- labai stengiaus, nebijojau atsiprašyt. neįtikau. dabar atrodo, kad jis nemokėjo/nenorėjo/tingėjo stengtis.
viskas būtų kitaip, jei pykčiai, įtampa tarp mūsų būtų buvus. ir ne dieną ar savaitę, o mėnesį, du. tada tikėtumeis tokios baigties, ruoštumeis. o dabar... prišiko visur, kur įmanoma. likau viena, su vaiku, nuomojamam bute, svetimam mieste. o jis, praėjus porai mėnesių nuo skyrybų, skuba gyvent su kita (tiksliai žinau, kad ji atsirado po skyrybų). vėl nauja didelė meilė? jaučia skausmą ir taip jį malšina? nukirpau virkštelę, rišusią su tėvais ir dabar skuba viską bandyt? nežinau ir to. žinau tik, kad vis dar žvėriškai skauda, vis dar galvoju, vis dar ieškau atsakymo- iki šiol jis man nepasakė ir turbūt niekad nepasakys...
sorry, kad tiek daug- matyt, reikėjo išsiliet

O jis turi abu tevus? tevai pirmoje santuokoje?
swx

tėvai abu, santuoka jų pirma. yra priežastis, dėl ko jų santykiai labai artimi, bet aš niekad dėl to nepriekaištavau- kol tai proto ribose.
matyt, kiekvieno gyvenime turi būti žmogus, kuris kažką nukerta, duoda kelią naujam. šituo atveju turbūt buvau aš. tikriausiai dėl to skauda dar labiau- kad įneši kažkokį indėlį, o paskui spjauna į akis

nors su visu tuo susitaikai, ir bent jau aš per daug negalvoju. skauda būtent dėl to staigaus atšalimo, tos netikėtos pabaigos, kai lieki sutrikęs

Aciu, Samanta. Taip, jis tikrai turi dideliu rupesciu del sveikatos, del finansu ir kt. Neabejoju, kad kazkokia dalimi tie rupesciai itakoja jo pasikeitusi elgesi. Na, matysim, kaip bus toliau. Tik jau dideliu vilciu nebepuoseleju. Jauciu, kaip imu augintis stora ir kieta savisaugos sarva.

Persona, suprantu tavo apviltus lukescius ir skausma. Ne vienas vyras nevertas musu kanciu ir asaru! Bukim ismintingos, stiprios ir orios Kas mums daugiau belieka?

Šarvas yra gerai, tik tegul jis būna pralaidus - kai žmogui iš tikrųjų reikės jūsų supratimo ir meilės. Jis gali jaustis jūsų nevertas ar nepateisinęs jūsų lūkesčių dėl užgriuvusių sunkumų, o jei dar jaučia jūsų nusivylimą...Jei jis iš tikrųjų jums brangus ir norite būti kartu - verta pasistengti kartu perlaukti šį laikotarpį - sėkmingai nugalėjus sunkumus, kurie, patikėkite, daugumoje yra tik laikini, jūsų jausmai dar labiau sustiprės. Dviese jūs esate jėga, jūs viską atlaikysite, jeigu veiksite išvien. Sėkmės jums abiems .

Persona, tai, kad jūs čia, rodo, kad jau pradėjote naują gyvenimo etapą, ir linkiu jums, kad jis būtų laimingas. Skaudi pamoka tėra tik pamoka - taip į tai ir žiūrėkite. Kap pasakė vienas garsus mokslininkas išradėjas: "kiekviena nesekmė tik priartina mane prie teisingo sprendimo, prie sėkmės". Tegul tai tampa ir mūsų visų kredo! Stiprybės ir sėkmės .

Dekoju uz supratima ir palaikyma, samantta. Jusu zodziai man labai vertingi.

Malonu abipusiai, ačiū ir jums:).