Na ir kas čia tokio? Toks gyvenimas - tokia kasdienybė. Draugystė yra didesnė vertybė už seksą. Vadinasi, tokia lemtis, o draugų mėtyt nereiktų, nes gyvenimas šia diena nesibaigia. Keistos tos moterys, suabsoliutinančios seksą. Seksas yra svarbus, bet jokiu būdu ne viskas - bus to sekso. Jei ne su vienu - tai su kitu. Ar verta dėl to sugriauti draugystę, gražią bendrą praeitį, išgyventus gražius jausmus, meilę, aistrą, pagaliau, orgazmą(palaimą) ir jaustis vienišai, nuskriaustai ir panašiai? Manau, kad neverta. Ir dar: moterys mums visada primeta, kad mums seksas svarbiausias, o ne žmogus, ne asmenybė. Šiuo atveju tas asmenybė yra moteris. O pasirodo, kad, būtent, moterims tas seksas yra viskas, o ne mums. Dažna pamišusi dėl jo ir jo nuosavybės. Va mano darbe vyrai, moterys kasdien nusideda, turiu omenyje gydytojų klasę ir nieko - grįžta vakare namo kaip niekur nieko pas žmonelę, vaikus ir vyrus. Aš ne gydytojas, bet sukuosi šalia jų. O jau seksuoja jie kaip patrakę.