Mano vyras isimylejo bendradarbe

turiu tokia pat problema, mano vyras irgi isimylejo bendradarbe... nors ta bendradarbe ir turi drauga, taciau jie (mano vyras ir bendradarbe) apie tai kalbasi. As matau kaip kankinasi mano vyras, as irgi labai kenciu. Labai ji myliu ir neisivaizduoju gyvenimo be jo, neisivaizduoju kur rasti stiprybes sau. Vis mastau apie psichologo konsultacija. Ar kas nors turejot tokios patirties, ar kam nors padejo psichologas, jei taip gal galit duoti kontaktus ...

Dėl panašios problemos pradėjau vaikščioti pas psichologą prieš daugiau nei metus.
Padėjo, nes suvokiau, kad tai kas vyko - tai tik simptomas. Reikėjo pačiai susivokti, kaip atsitiko ir kodėl atsidūriau tokioje padėtyje.
Spėju, kad bandyti verta tik jei esi pasiryžusi tam, kad atgauti ramybę lankytis pas specialistą (ir mokėti nemažus pinigus) bent keletą mėnesių.
Reda, tu kuriame mieste?

Na tai gražu, kad įsimylėjo, kad myli dar kažką - įsimylėk ir tu! Negi nieko taip ir nemyli?

Pasiūlyčiau nenuleisti rankų, ir neatiduoti vyro labai lengvai, nebent jau pati nebenori tęsti santykių. Juk dažnai vyrai jaučiasi nereikalingi, apleisti, pasimete.

Saule, esu Vilniuje...

galiu pasakyt tik viena, jai seimoi kazkokia problema, labai retai kada buna kaltas tik vienas is sutoktiniu
tai be jokiu priekaistu, tiesiog, jai nori viska pataisyti, pazvelk i jusu santikius is vyro puses. Ko jam truko? Ar kazko buvo per daug? Daznai buna situacija, kad zmona skyria vyrui labai daug demesio, bet tam vyrui, tiesiog demesys reikalingas kitoks? Tu gamini kiekviena karta super skanius patiekalus? O vyrui gal butu daug maloniau, jai karta per menesi kartu nuvaziotumet pas jo draugus ar jam truksta silumos ir intimumo ar atvirksciai, jis nebeturi laiko sau ir jam tiesiog reikia kartais pabut vienam ir pvz. pasedet prie kompo?
Psihologas sio atveju gali daug padet, bet issprest problema turit tik JUS ir net daugiau TU, bet NE POKALBIAIS (vyras tikrai ne pasakys tiesos, kadangi bijos izeist tave ir sukelt konflikta)
P.S. sneku taip, todel, kad matau si problema is kitos puses, as pats dabar esu to vyro padeti tik as dar tik ieskau drauges, o tavo vyras jau rado....

Gal tu ir teisus, bet pokalbis su psichologu reikalingas man asmeniskai, kad atgauciau pusiausvyra ir pasitikejima savimi. Tas psichologas ir nespres musu problemos, mes patys ja vienaip ar kitaip isspresim.
Tiesiog jauciuosi taip, kad zeme slysta is po koju, negaliu nei normaliai dirbti, nei su draugais matytis, tik noriu zliumbti ir daugiau nieko, manau profesionalus zmogus is salies galetu padeti man atgauti dvasine pusiausvyra...

Atleist galima nuklydima viena karta...o cia kaip suprantu siek tiek uzsitese...

ieskokit priezasti, o tik po to spreskit, ar atleist ar ne...
ir butent priezasti o ne kaltu

Vilniaus psichoanalitikų draugija:
www. psichoanalitikai. lt / members. htm

Peržiūrėk ir rinkis sau mieliausią. O esmė ir yra - susgražinti sau pasaulį po kojomis. Jis neturi imti slysti vien dėl to, kad kitas žmogus elgiasi vienaip ar kitaip. Savo gyvenimo ramstis esi pati. Svarbiausia tai. O ką daryti su vyru - tai jau liks penktos eilės klausimas.