Mano vyras isimylejo bendradarbe

Tai stai - mano vyras isimylejo bendradarbe. Jie turejo bendra projekta ir panasu, kad tas projektas uzsitese ir igijo netgi kita kokybini atspalvi. Jis svyti, jis negrizta namo... O as kazkaip tikiu, kad tai vienkartinis susizavejimas. Ir noriu issaugoti seima. Noriu pasikalbeti, bet jis nesiklauso. Gerai, kad bent vaiku dar neturim, tai skirtis nebutu tiek skaudu. Bet... Na as buciau linkusi atleisti jam ta paklydima! Jei tik jis susivoktu, kad ta meile - situacine. Kad jis ja myli, nes jiems nereikia niekuo dalintis: buitim, pinigais ir pan... Kad tarp ju vietos romantikai daugiau. Kad ir mes sau galime viska dar atkurti...
Nezinau... Islaukt gal tiesiog? Kol jam praeis...? Kaip manot?

vidutinio amziaus krize gal?vyrui galima atleist neistikimybe ir islaukt,jei tai trumpalaikis nuklydimas,jis jus juk myli turbut,o su bendradarbe gal tik aistra sieja....sunku tokiu atveju kazka ir patart,daug kantrybes,tolerancijos,susigrazink ji svelnumu,aistringumu,tegul jus is naujo isimyli ir kitom akim i jus ziuri.STIPRYBES

Tavo vietoje nesižeminčiau ir leisčiau jam gyventi savo galva. Jeigu frazė skambėtų "mano vyras permiegojo su bendradarbe" - sakyčiau gal nieko rimta, praeis, verta laukti. Jausmų išdavimas daug didesnė išdavystė. Tuo labiau, kad paleidusi turėtum šansą susikurti kitus santykius. O ir jam - pasakymas "na ir eik" ir parodymas, kad tu gali būti tokia pat graži, linksma, seksuali ir laiminga padėtų apsispręsti. Kai gaudai - bėga . Kai paleidi ir duodi pasirinkimo laisvę, žmogus nustoja priešintis, veikti iš emocijų ir pradeda galvoti - jeigu gera su tavim - pagalvoja ir grįžta. Jeigu su kita iš tiesų geriau - tai lai būna laimingas. Prievarta gi neišlaikysi.

Manau, kad nuklydote abu, jis link bendradarbes, o jus link DP svetaines. Geriausias patarejas - laikas ir judvieju apsisprendimas.

Turbut vyras nenuklydo siaip sau, is neturejimo kur save realizuoti.
Jei norit issaugoti seima - kantrybes, meiles ir demesio sau bei vyrui ir jokiu priekaistu, "pakalbam apie tai" ir panasiai.

Na as tai pasakyciau jog tai yra istiesu paklidimas , nes as pats dirbu mados ir grozio industrijoje ir mano aplinkoje mano komanda yra pagrinde merginos , mes puikiai draugaujam jos turi ir vaikinus ir vyrus, mes darom benrdus renginius draugaujam porom ir darom piknikus savaitgaliais , tik , kad as esu be poros, bet as nesijauciau vienisas , kuomet turiu draugiska komanda, o tarnybiai romanai, tai yra ne kaskita kaip tiktai netoleruotinas dalykas. nes tokiu atveju ivyksta viesuju privaciu interesu konfliktas ir nukencia darbo kokybe.

O kodel Tu manai, kad tai tik trumpalaikis susizavejimas ir kad tai netruks ilgai? Gal tai jo gyvenimo meile, kad jie nori ir bus visa gyvenima kartu...
Kad ir kaip ten butu, siulau nesizeminti, o leisti jam eiti pas ja. Vis tiek sio nuklydimo, kad jis ir butu vienkartinis, nepavyks pamirsti, prasides priekaistai ir t.t.
Pagalvok, ar Tau tikrai reikia tokio vyro ir tokio gyvenimo

Pritariu Silvradomui, bet jei jau taip atsitiko reikia kazka daryti. Gal tyleti irlaukti, o gal tiesiai sviesiai ishsiaiskinti.

O aš iš šito pasakymo suprantu, kad jūs jau bandėte kalbėtis su juo, o jis nesišneka. Tai kaip jūs dar gyvenate kartu? Jis nes nesislapsto, kad turi meilužę ir vistiek grįžta pas jus? Ar tai namai? Ar jūs dabar kambariokai?
O jūs apie save pagalvojote? O kas bus, jei jam nepraeis? O kas bus, jie jūs jau turėsite vaikų ir jam vėl "užeis"?

Tai puiku, įsimylėk ir tu, kad ir kaimyną! Atgaivink jausmus ir kūną.