as tik del to ir kreipiaus pagalbos,kad,butent,noriu pakeisti savo mastysena..jei tai sugebeciau pats paprastai,manes cia nebutu..suvokiu,kad reikia save svarinti,bet kaip nezinau dar.tiesa,vienas zmogus labai padeda.jis zino,kad cia apie ji,bet as dar tik kudikystej,zengiant i pilna suvokima kaip tai padaryti..beje,as nebuvau susitares ta vakara kazkur su drauge eiti,net pasakiau jai,kad eisiu susimatyt su draugais..vistiek neirodysit man,kad,jei jai ir buvo apmaudu,ji galejo del to isduoti.as nebandau sau irodyti,kad nusikaltau,jog karta nuejau su draugais(turiu ju daug ir nemesiu del neaiskiu priezasciu).ir nebandau sau irodyti,kad mano drauge nekalta ir,kad manes neisdave.ji zinojo,koks esu,zinojo ir niekad nepriestaravo,kad turiu draugu.as bandau padeti sau, ir prasau visu,atsitiesti po to,kai mane isdave.kaip surikiuoti viska galvoje,kad galeciau jai atleisti,neatsimindamas to,kas buvo,nesigrauzdamas ir nepuldamas daryti pats kokiu klaidu,kas sugriautu musu laime ir meile..MAN NIEKAS NEIRODYS,KAD ISDUOTI ZMOGU YRA KOKIU NORS PASITEISINIMU..JUOLAB TOKIU KEISTU,KAD,JEI DRAUGAS SUSITIKO SU DRAUGAIS,SUPYKSTU IR PRALEIDZIU NAKTI PAS KITA...NET IR MANO DRAUGE TAIP NEMASTE,JI SUPRATO,KAIP YRA MANE ISDAVUS IR ISKAUDINUS,TODEL MALDAVO ATLEISTI.TAIP IR PADARIAU,BET KAIP ISSILAISVINT NUO TO IVYKIO GALUTINAI,VA KUR KLAUSIMAS,VA KUR PRASAU PAGALBOS..IR JI JAU ATEINA.JAUCIU TAI..