Ar vyrai atleidzia neistikimybe?

o ar galima tikejimu pavadinti tai,kad tave isduoda mylima moteris???pagal sia filosofija gaunasi,kad tas kas tave isdave,lyg ir tikintis,o tas ,kas nesugeba atleisti-ne..ar ne absurdiska?? SVETLANAI.aciu labai uz kitoki komentara ir patarima,kuris nesusijes su tikejimu.susije su tikejimu,taip pat labai svarbus,bet dar ir ,kaip i zmogu,kuris turi ambicijas,savigarba ir sirdi norejau,kad kazkas atkreiptu demesi.galiu tiketi,pasitiketi,bet butent ir nezinau kaip nuskandinti tuos prisimonomus..sakai,priimk kaip praeiti..taip ir priimu,bet cia ir yra problema,kad negaliu su ja(praeitim)niekaip susigyventi..sakai,nieko neivyko..man,kuris neisduotu savo moters niekada,tai-baisus ivykis.negi ivyke butu tik tada,jei jie butu santykiave????ji mane isdave ir kitaip to nesuvokiu,net nesigilindamas,buvo sexas ar ne..ir kaip galima teisinti toki poelgi kazkokiu apmaudu,kad isejau su draugais..tai iseitu,vos apemus apmaudui gyvenime,galima isduoti savo artima zmogu ir taip teisintis.tai kodel as neinu(cia tik pasvaiciojimai buvo)i ta kaire po tokio didziulio apmaudo,kuris mane apemes.jei nueiciau,visi,mane,matau,smerktumem,bet nei vienas nepasmerket jos elgesio ir ne vienas net neivardinot,kad ji isdave.vienintele paguoda sau laikau tai,kad mes dar negyvenom kartu,nes tai buvo tik po susitarimo,kad norim buti vienas su kitu.tai lyg ir zodinis susitarimas,bet neprasidejus niekam realiai..bet tik toki pateisinima radau jai,po ilgu,ilgu ieskojimu kaip ja suprast ,pateisint,atleist ir pamirst viska.tiksliau ,cia ne pateisinimas,o,greiciau,raminimas saves..tipo,mes dar ne rimta pora buvom,tai ji kazko dar ieskojo slapta,bet isitikinus,kad geriau neras,parleke galutinai pas mane.ir guodzia,ir slykstu buti atsarginiu varijantu..va todel,manau,mane ir grauzia tas kirminas,kurio atsikratyt taip noriu.noriu islaisveti ir myleti savo moteri taip nuosirdziai,kaip ji mane dabar ,atrodo,myli..nes dabar jauyciuosi,lyg kazka vogdamas is jos..tas kazkas-nuosirdi,skaidri iki kristolo meile... ACIU LABAI VISIEMS,PADEDANTIEMS..

Atai. Tada kai pradejote juk tu pats nusprendei atleisti. Tiesa?
Nutekejo daug vandens. O juoda svytuokle tik ima pagreiti. Ar taip?
Nenori teologijos imk psichologija.
As pasakiau ka norejau.
Tu tik nesedek ranku sudejas. I beveik visus tavo pateiktus klausimus galeciau parasyti atsakymus. Laikas ne tavo naudai.

Ji tarkim suklydo, taves melde atleidimo, tu jai atleidai!!!
Dabar tu priestarauji savo atleidimui.
Tapsi abejingas jai! ...

taip,atleidau..maniau,kad atleidau ir tebemanau,bet nezinau,kas man darosi..tiksliai pasaket-juoda svytuokle ima pagreiti..ne reciau,o dazniau vis galvoju apie ta siaubo ivyki..pradzioj tiek nesigrauziau,kiek dabar.ir tai-vis toliau tesias,vis rimciau..sakot ,galit atsakyt i visus mano klausimus,tai ,meldziu,apsvieskit mane..teologiskai,psichologiskai,galu gale,zmogiskai..padekit man issikapstyti..nenoriu jos palikti jokiu budu,bet bijau,kad nieko neliks,jei ta svytukle issiubuos taip,kad nebepajegsiu eiti su ja vienu keliu..sunkiai suvokiama ar ne??ir myliu,ir laimingas ,ir buti negaliu,nes pries vos ne du metus mane isdave..matyt,as vienas toks,matyt man negalioja jokie kanonai...padekit,jei,sakotes,kad turit atsakymus..ACIU

[email protected]

Tikėjimas yra TIK ĖJIMAS link Dievo, savo Kūrėjo.Jei sugebėsi pakilti aukščiau savęs, savo AŠ, tada su tavim pasidarys viskas tvarkoj.Ką dabar skaitau , tai yra tavo PUIKYBĖ.Ji viena iš nuodėmių.Kadangi tau kyla vis daugiau savęs suvokimo klausimų, tikrai siūlau pasikalbėti su kokiu vienuoliu.Jie geriau atskleis ir įvertins tavo mąstyseną, bei gausi patarimą.Pirmas vaistas -išpažintis,bet ne dabar, o tada , kai suvoksi savo kvailo pykčio esmę.Nesi juk šventas, aš taip pat ir kitas iš trečios eilės.Visi mes nuodėmingi, bet turime išsilaisvinti iš tos būsenos, kuri kaip kirminas suės tave ir tavo santykius su šeima.Todėl sakau : eik ir nebijok,vardan tavo ateities ir tavo meilės.Patikėk, praėjau gana sėkmingai šį laikotarpį, kai pati buvau asilė ir kitus kaltinau.
Daug ko supratau ir išmokau.Niekada negalvojau, kad Žemėje gali būti daugiau tokių mano likimo draugų...Ačiū Dievvui, jo pagalba išlaikėme egzaminą.Šiandien mes 27 metai kartu!Linkiu sėkmės.

Viskas priklausys tik nuo savęs.Pirmiausia, nurimk.Iš kokio miesto esi?

O kad vyrai suprastų, kaip moteriai skauda dėlto širdį.....
Išėjai su draugais, bet ne su JA.
Jums tai skamba kvailai, o moterys dėlto labai pergyvena!

ir tuom galima pateisinti isdavyste????pagal jus,ji nekalta???nes as pasedejau su draugais ..tai suteikia jai teise isduoti mane..????esu is siauliu

Mes nei kaltiname , nei teisiname.Prašei pagalbos, bandome padėti.Nuvažiuok į Kryžių kalno vienuolyną.Ten turėsi ko pasiklausti.
O čia nešūkaus, dar nežinia, galbūt ji visai neturėjo jokių santykių, o tau vaidenasi .....lyg pats būtum šventasis Atas.

aisku,ne sventas esu,bet jos neisdaviau niekad...beje ,ji ir nesantykiavo.tikiu tuom,nes prisieke vaikais ir viskuom,o to ji nedarytu tikrai,jei meluotu.zodziu,tikiu ja,bet man nelabai skirtumas tarp to,ar ji tai dare..ejo ten,vadinas taip galejo nutikti.o praleidimas nakties pas svetima vyra,kad ir be sexo-man visiska isdavyste...ar ne taip??galit kaip nors man iteigt,kad klystu??gal tada ir isgyciau..aciu/

Jei syki atleidai, pradejai gyvenimą kartu, tai nuo to momento ir gali skaičiuoti jos nuodėmes.
Šiai dienai viskas gerai ir džiaukis tuo, nes vėliau gali taip gerai ir nebūti.
Nes kai ji neapsikentus tavo dvejojimų, atleidimų - neatleidimų, pradės abejoti tavimi (o mylintis žmogus jaučia), ar dar blogiau - išeis pas kitą, tada verksi ne tokiomis ašaromis.
Paprastai žmonės linkę kitam pripaišyti tokias nuodėmes, į kurias patys yra linkę. Čia šiaip, tarp kitko...