Jeigu moteris nenori turėti nuo šio vyro vaikų????

tai testas meilei,o atsakymas vienas.Jei moteris nenori ,nuo savo vyro,vaiko-ji to vyro nemyli:)

O kaip tada su ta meile, jei tiek daug išsiskyrusių ir vienišų žmonių, jei tiek daug vaikų auga be tėčių? Jei tiek daug tėčių iš viso nesirūpina savo vaikais, palikdami, numesdami juos motinai, svetimiems - valstybei juos išlaikyti, auginti ir rūpintis. Vadinasi, meilės irgi čia nebūta ar kaip kitaip tai suprasti? Ar neatrodo, kad įsivaizduojamoji meilė seniai nebesvarbiausia, o kažkas kitka svarbiau? Kažkas su ta meile jau seniai nebe taip, neatrodo? Vaikai yra, o meilės kaip ir nebūta, tiesa? Tada galima manyti, kad jau reikia skirti meilę nuo noro turėti vaikų su vienu ar kitu individu. Šiuo atveju viskas atvirkščiai: vyrą myli, bet vaiko nuo jo nenori, o nori nuo kaimyno, nes jis sveikesnis ir konkurentabilesnis.

puikus protingas atsakymas...
šiaip tamsta nustebinote nešališkumu, logiškom išvadom bei branda

Nors tie sveiki, stirpūs, turtingi, genialūs, vadinasi, konkurentabilūs prestžiniai VIP vyrai arba į juos panašūs vyrai - kaimynai irgi yra nepajėgūs ir negali užauginti, išlaikyti, tarkim, 100 vaikų, bet savo stiprių genų fondą, savo prigimtines ir išskirtines savybes, argresiją, fizinę arba galingą proto jėgą paskleisti gali, žinant, kad jų vaikus galės užauginti nulėpausiai arba visuomenė - valstybė(mokesčių mokėtojai). Juk, prasidėjus pasaulinei finansinių piramidžių ir kitokių apgaulių, iliuzijų griūčiai dėl dolerio perprodukcijos ir rengimosi karui, silpnų vyrų nereikia, tiesa? Aišku, tai sunkus ir nemielas humoras, persipinęs su realybe, nes ne vienas kuklesnis vyras gali patekti į tokią realybę.

Tiksliau, norimas atsakymas O realiai, kas yra meilė? Mylimo žmogaus apgaudinėjimas ir negerbimas? Jo norų nepaisymas? Jo jausmų ir asmenybės nuvertinimas? Ar tai? Jei taip, Jūsų draugė tikrai LABAI jį myli, jei ne - tikrai ne Ar ji pati idealiai graži, idealiai sveika ir protinga? Matot, ji ieško pakaitalo "netobulam" tėvui, bet kaip jaustųsi, jei jis imtų ieškoti pakaitalo jai, kaip netobulai motinai? Juk ir ji galbūt linkusi į apkūnumą ar neprimato, ar yra ryža, ar nosis didelė, akys žvairos... Yra daug priežasčių nurašyti žmogų prie "nekokybiškų". Aš manau, kad jei laikai žmogų "nekokybišku", neverta su juo ir būti. Jis tiesiog NE TAU. Nes anksčiau ar vėliau atsiras "kokybiškesnis", o geresnė prekė visad vilioja...
Dar daugiau... "Mylėdamas" turi sau atsakyti į klausimus: Ko mylimas žmogus norėtų? Ko nenorėtų? Kas jį įskaudintų? Kaip jis reaguotų į tą situaciją? Veikti derėtų tik priklausomai nuo atsakymų.
Taigi, klausimas, ar "nekokybiškasis", bet "mylimas" patinas norėtų, jog jo žmona/draugė/meilužė miegotų su savo eks, gimdytų nuo jo vaiką, apgaudinėtų jį? Ar jį tai įskaudintų? Kaip jis jaustųsi, tai sužinojęs?
Tiesa yra tokia, kad moteris GAUNA TOKĮ VYRĄ, KOKIO YRA VERTA. Jei "konkurentabilesnius" patinus nukniaukė kitos, tai ir pati, matyt, ne deimantas. Gal ir pas ją yra trūkumų (gal net labai didelių). Taigi... Jei jau ketina VEISTI idealius vaikus ir ieškosi jiems IDEALAUS tėvo, tai gal pasieškotų ir IDEALIOS MOTINOS? Nes jos prasti genai TIKRAI gali sugadinti puikius IDEALAUS tėvo genus... O juk ji to tikrai nenorėtų, ar ne?

Va čia ir slypi evoliucijos spąstai - žabangos. Žmogus yra linkęs siekti geriausio, gražiausio, stipriausio, protingiausio, turtingiausio, kultūringiausio, dvasingiausio partnerio, draugo, draugės, vyro, žmonos, žodžiu, konkuruoti arba kitaip – vystytis. Čia ir slypi sutuoktinių fizinės ir dvasinės neištikimybės pagrindas, Gamtos įsakas, kuri mes turime harmonizuoti, kultūrinti, sudvasinti ir pristabdyti kartais, kad jis nevirstų atvirkščiu procesu – regresu. Pabodimo sindromas ir noras vystytis, tobulėti, siekti sveikiausio, geriausio, pažangiausio, labiausiai išsilavinusio yra natūralus reiškinys, nuvedantis į sutuoktinių fizinę ir dvasinę neištikimybę. Konkuruoti, kovoti ir vystytis reiktų garbingai, nepažeidžiant kitų žmonių prigimtinių teisių ir interesų.

Zmogus niekada pasaulyje nebus geriausias. VISADA bus geresniu. Jei tu siai sekundei geriausias kazkokioje srityje, tai tai kitose srityse tu nieko vertas. Sitai prisiminus gal reiktu pamirsti tas visas meiluzes ir meiluzius. Yra simpatija, yra aistra tai PIRMYN poruotis! O tobulinkites dviese.

Visais šitais mąstymais grįžtame į džiunglių laikus.
Kiek mačiau gražių šeimų, nebuvo ten ypatingų genijų ir sveikuolių - tėvams apie tai net minties nekyla, myli savo vaikus tokius, kokie yra, visokius. Ir užauga tie vaikai žmonėmis, ne kvadratiniais, ne zombiais. Kai vaikas auga mylimas, jam užaugus nebūna svarbu su kitais lygintis, nes jo gyvenimas jam pats geriausias.
Tikinčiam į Dievą didžiausia vertybė nėra būti pačiu sėkmingiausiu, sveikiausiu ir panašiai geriausiu. Dažnai tie -iausi būna dvasinės menkystos, nes remiasi tik išore.

O šiuo atveju būtų pažeidžiamos NET trijų žmonių teisės - vaiko, genetinio tėvo (jei šis nežinotų apie tėvystę) ir "asilo" tėvo, kuris turėtų tą vaiką užauginti. Iš vaiko būtų atimama teisė augti su savo tikruoju tėvu, pažinti jį, giminę, savo ištakas, iš genetinio tėvo - teisė žinoti ir prisidėti prie SAVO VAIKO išlaikymo, auklėjimo, tėvo "asilo" - teisė nebūti apgaudinėjam, žinoti, kieno vaiką augina, teisė pačiam spręsti, ar jam priimtinas toks "palikuonis". Šioje temoje kalbama taip lyg toji "ideali" būsima mamytė turėtų absoliučią teisę nuspręsti trijų žmonių gyvenimus. Lyg tai, kas išties bus to vaiko tėvas, neturėtų jokios įtakos nei vaikui, nei abiems jo "tėvams". Deja, tikrovė kitokia. To vaiko pradėjimas ir gimimas paliestų ne ją vieną. Ir ji NETURI TEISĖS viena nuspręsti, kaip pasielgti su tų žmonių gyvenimais. Tokį "planą" pavadinčiau nesąžiningu vaiko, genetinio tėvo ir apgautojo vyro atžvilgiu. Laikui bėgant, jai galėtų tekti labai skaudžiai už tai sumokėti (jei kuris nors sužinotų). Tiek vaikas, tiek abu vyrai turėtų ne tik teisę ją smerkti ir niekinti, bet ir teisę reikalauti žalos atlyginimo.

...bet nori nuo kaimyno ar nuo Boso, o gal ir nuo pačio Uspaskio.