Man greit 16-ka, beveik 2 metai draugauju su vyresniu vaikinu 22 metų.Jis nuostabus, labai manim rūpinasi, aš be proto jį myliu, jis mane taip pat.Kuriam ateitį, jis studijuoja, dirba.., laukia kada baigsiu vidurinę, įstosiu į universitetą, susituoksim.. Jis juokauja, jog auginasi žmoną sau.Mūsų tėvai taip pat bendrauja, pritaria mūsų draugystei, esam kaimynai.
Iš pradžių draugystė buvo visai platoniška, vėliau jis išsiskyrė su mergina ir pradėjom rimčiau draugauti.Visą laisvą laiką praleidžiam kartu, jis mane nuveža parveža po pamokų. Visur einam kartu.
Mane neramina vienas dalykas, mano vaikinas nenori rimtai pradėti santykiauti su manim ,(visada būna tik glamonės, petingas) aš vieną vakarą tėvams išvykus padariau romantišką aplinką-apmėčiau savo lovą žiedlapiais ,uždegiau žvakes ir besiglamonėjant paprašiau, kad jis padarytų mane moterim, nes labai jį myliu ir noriu normaliai santykiauti..jis nesutiko, pasakė, jog tai labai svarbus merginai įvykis gyvenime, ir jis nori būti tikras, jog aš tam pasiruošus ir pan., mes susipykom, nes man pasirodė, kad jis visai manęs nenori, ir galbūt susitikinėja ir mylisi su savo buvusiąja, nes ji anksčiau man grasindavo atėjus, kad palikčiau jį ramybėj , aš jam per jauna ir pan.Jie buvo draugavę keletą metų ir paliko jis ją dėl manęs.Aš nesuprantu savo vaikino elgesio, dabar nesusitinku kelios dienos, jis sako jog mane myli,gerbia, saugo ir panasiai, dėl to to nedaro, aš to nesuprantu..,jei jis tikrai mane mylėtų taip nesielgtų.. Man gėda ir nuo draugių, nes kitos daug trumpiau draugavę ir mylėjęsi, o aš kaip kokia kvaiša..Jos siūlo man pradėt draugaut su kitu , kad mano vaikinas pradėtų pavydėti, ir tada pradėtume mylėtis.Aš nenoriu jo skaudinti.. Su mama nenoriu apie tai kalbėtis, ji nesupras ir bus prieš.
Galvoju, gal jis visai manęs nemyli, tik šiaip laiką praleidžia, o mylisi su savo buvusia..
Patarkit prašau ką man daryt..
Ar normalu, jei vaikinas myli, bet nenori pradėti rimtai santykiauti?
Gal man reika jį palikti, kad neįskaudintų?
