mazoji: Laba diena.. Norejau pasikonsultuoti, pasitarti ka man daryti... Sutikau nuostabu zmogu, taciau jis gyvena kitoj saly.. bet mes kaip ir nusprendem but kartu..mums kartu labai gera.. Taciau as esu gan pavydi ir itari.. ir dazniausiai tai buna be priezasties.. Su savo pavydu ir itarimais ji atstumiau.. jis pasake, kad viskas, nieko nebenori.. norejau su juo pakalbet, jis ignoravo mane.. pridariau nesamoniu, susiradau jo drauga ir paprasiau, kad jis paprasytu jo, kad mane isklausytu.. tai jis tik dar labiau uzpyko, kad kisu jo draugus... bet galu gale pasnekejom.. nezinau ar kas pasikeis nuo to... nusprendem kelias dienas pailset.. gal ir ilgiau.. bet bijau, kad ji atstumiau negriztamai... Myliu ji.. ir noriu kad jis griztu.. nebezinau kaip man elgtis... As jam zadejau, kad pasikeisiu, kad noriu keistis, tik paskutinis poelgis jam labai kirto.. nors labai stipraus pavydo nebuvo...Sakiau, kad per viena diena zmones nepasikeicia, o as tikrai stengiuosi.. Patarkit ka nors..prasau..
Jeigu žmogus myli, jis negali kelti tokių pavydo scenų. Niekada. Jis turi pasitikėti kitu, nes pavydas labiausiai griauna meilę. Atstokit nuo to žmogaus, pasidarykit sau išvadas ir tebus tai Jums gyvenimo pamoka. Nuo vieno žmogaus, šiuo atveju - Jūsų norų čia jau niekas nebepriklauso. Tas Jūsų žmogus turi tokią pačią teisę rinktis kaip ir Jūs, ir jis jau apsisprendė. O Jums belieka susitaikyti, nes savo begaliniais maldavimais ir pažadais tik toliau bloginsite situaciją. Šalia meilės visada ygiagrečiai turi eiti ir sveikas protas bei pagarba kitam žmogui bei pasitikėjimas juo. Pagaliau tas kitas žmogus nėra Jūsų nuosavybė. Jis tik gali norėti būti šalia jūsų...
