Kodėl šeimos anksčiau buvo tvirtesnės ir laimingesnės?

Gerai pasakyta

Visada,visur jei santykiuose ima virsu principai,ambicijos nieko keisto,kad kyla gincai,konfliktai ir visa kita,kas kenkia...

na, nzn, tikriausiai reikalavimai aprtneriams biski skiriasi nuo ankstesniu laiku...
aisku,ir db daug nereikia, vyrui juk uztenka but tik isvaizdziam,apsirupinusiam,jautriam,vyriskam,puikiu humoro jausmu,paslaugiu, perpektyviu, finansiskai nepriklausomu, ir dar +- 73 savybes turet. argi cia daug?
tas pats ir su moterim.

Turiu daug pavyzdžių, kad nebuvo jau tokios laimingos tos senelių šeimos... Ir skyrėsi, ir žudėsi... Tad tikrai negalėčiau teigti, kad anksčiau santuokos buvo laimingesnės.
Jau Žemaitė apie santuoką rašė: ir įkritau kaip muselė į išrūgas. Arba "Marti" - kur ten ta laimė? O tai juk dar ankstesnių laikų atspindys. Tik tiek, kad nesiskyrė. Tai dėl to galima sakyti, kad tvirtesnės. Didesnis susitaikymas su padėtimi buvo.

Ramaz, viskam yra savas laikas... "ir glėbėsčiuotis, ir bėgti nuo apsikabinimų". Prie pasakojimo apie tavo žvirblį norėtųsi prisiminti ir pasakojimą apie Sizifą, Kamiu pasakojimą. "Reikėtų Sizifą įsivaizduoti laimingą.." - ta mintis kardinali. Bet kodėl Sizifas laimingas? Todėl, kad tam tikra prasme jis neturi kitos išeities kaip tik firedrichiškajį "ką mums gyvenimas šis žada, tą mes gyvenimui tesėsim", kaip ir tavasis žvirblis, kaip ir bet koks žmogus atsidūręs situacijoje, kuri yra jo "lemtis". Bet ką darytų tavo žvirblis, jei jis galėtų išsilaisvinti? Ką darytų Sizifas, jei jis galėtų užridenti akmenį ant kalno, o paskui patraukti savais keliais? Kai nėra vilties, lieka orumas. Ir tai gerai, gerai, kad žmogus gali laimėti savimi, kad išlieka ramus ir pan. Tačiau nei vienas būvis nebūtų mumyse, jei jo neprireiktų: čia kaip filme - jei rodomas šautuvas, juo kas iššaus. Todėl ir kalbu, kad tam tikrose situacijose reikia susitaikyti, o tam tikrose pakelti kovos kardą. Nevisai seniai skaičiau apie tokią straipsnį "priimančią ir laimingą": perskaitė dukros dienoraštyje (!!!), kad ją prievartauja patėvis, tiesiog sudegino dienoraštį ir toliau "mylėjo savo vyrą". Mergaitė buvo nuolat prievartaujama penkerius metus. Atleisk, bet tokios situacijos man neatrodo orios. Taip, žmones reikia priimti arba paleisti, ir, manau, skyrybos ir yra paleidimas, kai kažko nebegalima priimti arba kažko nebegalima sukurti. Čia kaip toje dainoje "you can like the life you're living/you can life the life you like", ir mes renkamės... renkamės pagal galimybes.

Beje, bjauroka, kad nežinodamas mano filosofijos, aiškini, ką joje keisti. Jei dar kartą taip padarysi, aš pamanysiu, kad tiesiog nori puikuotis ir toliau tavo pastebėjimus ignoruosiu.

Glamour -

Visu pirma nereikia manes gazdinti, tai tema, joje bendrauju kaip suprantu. Kita vertus, tokioj situacijoj neisvengtum kovos ir nesvarbu kas tu ir koks tu, uz savo grasinimus turetum atsakyti. Jei nori, galime suderinti vieta ir laika,..

Priimti, tai turetu reiksti placiaja to zodzio prasme, kai mes priimame ne tik aplinka, bet ir teisingai save suvokiame joje. Mes gi keiciames, vaikysteje buname vienokie, paauglysteje kitokie, suauge dar kart keiciames, senaveje vel save vedame kitaip. Jei vieno gyvenimo kelyje mums reikia vienokio pakeleivio, kitame gyvenimo kelyje mums gali prireikti kitokio. Svarbiausia patirtis, pagal ja mes vertiname ir visai nesvarbu jokia morale, principai, visa tai tustybe, tik tam tai reikalinga, kad susilieti su ta visuomene, kurioje gyveni. laikytis poros, kai ji tave slegia, beprasmiska ir jei gali issigelbeti, bet tuom nepasinaudoti, tai taip pat kvaila. Jug kiekviena visuomene susikuria savo normas, kuriu vienaip ar kitaip laikosi. Gal turetu buti svarbu ne tiek, kaip islaikyti santuoka, bet tai, aip pasirenkant sumazinti tikimybe suklysti. jug niekur nemokina kaip rinktis pora, visi tai daro kaip ismano. ir apskritai, jug nera jokios institucijos, kurioje mokintu zmones kaip reikia gyventi. Gyvenimo patirties semiames per savo klaidas.

Jei del nuomuoniu skirtumo dar pradesit susitikinet ir kariaut,tada siai temai tiktu pavadinimas "Darni kova:D"

Kodel nepakariaut, nejau nebeliko Vyru??? Jug nesiulau mustis, o siulau kova, kur aptarsime salygas, pagaliau tam galima susitikti kur ringe, jug yra sporto klubu, jie gi isileis. Siulau kovoti, jug tai grazu,..

Kovot tik del nuomuoniu skirtumo,asmeniskai man tai per mazas pretekstas;)

Bet patikek Nerijus1981, nuo to kaip viskas stoja i savo vietas, tai ne seip kova, tai tikrai energiju sinteze, po kurios gimsta naujos idejos. zmones tiek ibauginti, kad baidosi paprasciausio antausio. Alubaryje jei susimusa, tai tik is neapykantos, bet nebuna niekuomet, kad vyrai kovotu del jegos isbandymo, patirties pasisemimo, pagaliau, pajausti kovos skoni. Jei gryzti prie temos, tu iskrypeliu veidai visai nesviecia, jie tarsi seseliai, ryjantys kitu sviesa.