Klausimas: ar vyras gali liautis muses savo moteri?

O nereikia ieškot kažko paslėpto ar kokių išvadų daryt, ką norėjau parašiau...

Išvengti smurto, kurio išvengti yra pajėgu, yra būtinybė, pareiga ir normalus normalaus žmogaus elgesys, o ne jokia pergalė, kuria galima didžiuotis. Atrodo, kad su tamstos agresyviais impulsais ne viskas tvarkoj. (atsiprašau, jei klystu, bet iš pasisakymų peršasi tokia išvada).

Aciu uz kritini poziuri. : )
Ka gi, teks tobulinti impulsu valdymo technika. : )

Klaidingas požiūris - reikia ne impulsus slopinti, o keisti mastymo būdą, kad impulsų nekiltų. Bet asmenybės keitimas - labai sunkus ir ilgas ir netgi skausmingas procesas.
Kodėl to reikia? O todėl, kad kaip Rudnosiukas neaiškintum - pati išprovokavo Paskutinis lašas - čia ir yra impulsų slopinimo pasekmė
Beje, aš kitas svečias. Nelabai supratau kodėl anasis jums diagnozę padarė

[color=#800080:31wz4428]Klaidingas požiūris - reikia ne impulsus slopinti, o keisti mastymo būdą, kad impulsų nekiltų. Bet asmenybės keitimas - labai sunkus ir ilgas ir netgi skausmingas procesas.
Kodėl to reikia? O todėl, kad kaip Rudnosiukas neaiškintum - pati išprovokavo Paskutinis lašas - čia ir yra impulsų slopinimo pasekmė
Beje, aš kitas svečias. Nelabai supratau kodėl anasis jums diagnozę padarė [/color:31wz4428]:D [/quote].
Supainiotas pamąstymas.
Sutinku, kad asmenybės keitimas -ilgas ir sunkus procesas. Bet niekaip nesutinku, kad galima taip keisti mąstymą, kad impulsų nekiltų. Kažkoks absurdas. Be jų nebūtų geismo, be jų žmogus nebūtų žmogumi. Jums niekada nesinorėjo pamačius seną bičiulį jo apkabinti? Čia gi impulsyvus noras. Tik juos reikia išmokti valdyti. Pamatę seną bičiulį mes leisime jį apkabinti, o užsinorėję apkabinti nepažįstamą patrauklią moterį -ne. Pajutę geismą savo moteriai, galime per keletą sekundžių su ja atsidurti lovoje, bet nedarysime to su mažai pažįstama moterimi.
Kodėl privalu suvaldyti agresiją? Todėl, kad ji niekur neveda.Kas sukelia agresiją? Pyktis. Ir pyktis kyla irgi impulsyviai, tačiau išmokti jo neišlieti per agresiją -privaloma. Bet tai nereiškia, kad jį reikia slopinti. Išsakyti, kas sukėlė pyktį, suvaldžius balso toną -normalus pykčio išreiškimas. Ne slopinimas

Beje, senas hrienas nerašė apie impulsų slopinimą, o apie jų valdymą. Valdyti išmokti -privalu.
Ir diagnozės neparašiau. Pasakiau, kad galima tai įtarti, jei impulsų suvaldymas prilyginimas didelei pergalei. Nors, pradžioje gal tai ir pergalė .
O į mano buvusį komentarą senas hrienas tikrai sureagavo mandagiai ir vyriškai. Pagarba

Ne, mastymą reikia keisti - įžeidumas - tai irgi mažos savivertės išraiška Jumoro forma ir supaprastintai apie impulsų valdymą ir asmenybės keitimą yra tokia komedija "Anger management" rekomenduoju. Yra esminis skirtumas tarp to, kad tu supykai ir užslėpei kad pyksti ir to, kad nesupykai - kvaila situacija nuo tavęs kaip nuo žąsies vanduo nubėgo.

O tai anokia čia bėda tam Juozui iš skalbimo miltelių reklamos, kad jo moteriškė jo pyragaičius suvalgo? Vienas - pasijuoks, o gal ir laikys tai flirto žaidimo dalimi, o kitas - po 25 bendro gyvenimo metų užkapos moteriškę už nulaižytą eklerą, nes jam tai buvo paskutinis lašas? Skirtumą ar supranti?

Nesusišnekam. Niekur nesakiau, kad mąstymo negalima keisti. Atrodo, nesusišnekam kaip jį galima keisti. Tiek to. Neturiu polinkio likti paskutiniu teisiu. Sėkmės

Vilte, atsakymas į klausimą: negali. Nes nenori, nes esate jam patogi ir reikalinga, būtent mušimui. Žemindamas, kankindamas jus jaučiasi geriau pats. Ir jūs visada būsite kalta, neturėkite iliuzijų, kad galite ką nors pakeisti. Visada būsite kalta. Kalta, kad pažiūrėjote ne taip, kalta, kad barščius neskanius išvirėte, kalta, nes neteisingai kvėpuojate, pagaliau. Amžinai kalta.
Jeigu dar nelabai įtraukė šitas š.... bėkite, susirinkite daiktus ir bėkite.
Pabaigai, didelė dalis santykių, kada vyras muša žmoną/draugę/sugyventinę pagaliau baigiasi moters mirtimi. Smūgio neapskaičiuoja, įsijaučia vyriokas į visagalio vaidmenį ir moters gyvenimas pasibaigia.
Ir dar, šiais laikais galima rasti daug literatūros šita tema. Ieškokite. Galvokite pati, pasitikėkite savo jausmais, nuojautomis - jie nemeluoja.

Į lietuvių kalba išversta ir išleista puiki Judith Herman knyga "Trauma ir išgijimas". Tai mokslinis veikalas, bet parašytas stiliumi, kuris patrauks bet kurį. Joje smurto šeimose (fizinio, emocinio, seksualinio) ilgalaikės pasekmės prilyginamos karo dalyvių potrauminei simptomatikai. Viltei ir visoms, kam tema pažįstama iš asmeninės patirties, taipogi visiems neabejingiems ir norintiems daugiau žinoti apie smurtą (ne populiariame, gatvės lygyje), rekomenduoju. Knyga gali būti ir savigydos priemone, orientyru aiškinantis, geriau suprantant smurtinius santykius praeityje. Taipogi yra atsakymas į "ką daryti?".
Tikrai ne reklama. Lietuvių kalba skurdus pasirinkimas patikimos literatūros, kurioje būtų liečiama smurto prieš moteris tema ir apskritai smurto.

Pirmiausia tai moterys-pedagogės turėtų pradėti stabdyti smurtą mokyklose, o ne slėpti, ne demagogiją varyti ir drebėti prieš direktorius, kitaip auklėja būsimus smurtautojus - moterų lupikus, o kaltę vėl suvers vyrams ir su pasigardžiavimu vadins vyrus kiaulėmis, pačios nė piršto nepajudinusios, kad būtų kitaip. Taip pat ir savo vaikus turėtų pradėti pagaliau rimtai auklėti, o dabar akis drasko, gindamos savo mažuosius teroristus, mušeikas ir smurtininkus, o po to jau bus kaltas visas pasaulis, o ne pačios.