Ir kodėl aš turėčiau norėti ženytis?

galejai ir neafishuotis, dabar laikykis.... mano palaikyma tai turi, bat ash vienas, o JU.....

Meile kai chemija?! Taip. Bet tikroji Meile tai po jos.
myli motina, teva, vaikus. Tiesa?!
Niekas nekalba apie liguista auka, (psichologines problemas) apie kurias kalba temos autorius. Juk draugus pasirenkame pagal save, tiesa?!
O tai kas vyksta aplinkui, as taip pat matau. Bet matau ir taip kaip ir Moteris_Ji, gero.
O ta tikroji Meile reikalinga mums patiems. Tam, kad po poros metu nebutume sekantys. Po to vel sekantys, taip nerasdami sau patiems ramybes.

Jėzus jam atsakė: „Pirmasis yra šis: „Klausyk, Izraeli, – Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats; tad mylėk savo Viešpatį Dievą visa širdimi, visu protu, visomis jėgomis“. Antrasis: „[b:l8lf4jiw]Mylėk savo artimą, kaip save patį[/b:l8lf4jiw]“. Nėra įsakymo didesnio už šiuodu“.

Tuomet Rašto aiškintojas jam atsakė: „Gerai, Mokytojau, tu teisybę pasakei: 'Dievas yra vienintelis ir nėra kito šalia jo, o mylėti jį visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis bei mylėti artimą, kaip save patį' svarbiau už visas deginamąsias atnašas ir kitokias aukas“.

Matydamas kaip išmintingai jis atsakė, Jėzus jam tarė: „[b:l8lf4jiw]Tu netoli nuo Dievo karalystės[/b:l8lf4jiw]“. Ir niekas daugiau nebedrįso jo klausinėti.

Tiesa "kaip danguje taip ir ant zemes"

Kiek suprantu skiriasi nuomonė ir suvokimas, kas yra Meilė.

Meilę suprantu ne tik kaip gražius jausmus: susižavėjimą, įsimylėjimą, aistrą, žiūrėjimą į akutes, romantiką ir pan. Tokia meilė (cheminė reakcija smegenyse - erosas kitaip vadinama) yra trumpalaikė (max 2-5 metai). Paskui vienas į kitą negali žiūrėti,jei tik tokios meilės pagrindu kuriamas santykis. Meilę suvokiu ir kaip atsakomybę ir įsipareigojimą, rūpinimąsį vienas kitu.
Jei nėra vertybinio pagrindo ir suvokimo, kad yra santuoka (kad jai išlikti reikia pastangų), tuomet po keletos metų ir skirstosi žmonės į skirtingas puses, nes išgaruoja ta vadinama tariama "meilė".

Neįsivaizduoju santuokos be aukojimosi, derinimosi, gebėjimo spręsti problemas, palaikymo vienas kito. Ir tai nereiškia, kad reikia visiškai atsisakyti saves, savo pomėgių ir užimti aukos poziciją.

Moteris Ji, ash nesigincysiu, nereplikuosiu, nieko.... nes musu supratimai apie 20000000 shviesmeciu vienas nuo kito..... tik buk tokia gera, atsakyk, man asiluij, KAD ZMOGUS NUGYVENTU PILNAVERTI GYVENIMA, TURI BUTI VEDES IR ISHAUGINTI VAIKUS?.... man idomi tavo nuomone.... poto atstosiu nuo taves

Na, kad asilas nedrįstu teigti. Kad ieškantis atsakymų ir savikritiškas -taip.
Manau, kad gyvenimo prasmės ieškojimas yra kelionė. Kelių daug, kiekvienam savo.

dekuij... GALIM ZANYTIS

Teisingai! Tad leiskime savo artimam žmogui gyventi laisvam, nevaržykime jo ir nesisavinkime, neprimeskime kitam savo ideologijų, mylėkime kaip save..juk sau to nelinkėtume, tiesa?

Moreris_Ji>

Na o aš pvz neįsivaizduoju santuokos su aukojimusi, nors gal tiksliau.. santuokos su žmogumi, kuris norės, kažkokių aukų iš manęs.. (nekalbu apie mažmožius tokius kaip pusryčių gaminimas vietoj valandėlės ilgesnio miego). Ir meilę aš suprantu kaip laisvę, o ne įsipareigojimus. Mes mąstome skirtingai, ties tuo ir pasilikime, gyvenimas būna ne tik toks kaip jį piešiate Jūs, ir nereikia moralizuoti norintiems daugiau.

Šiais laikais neverta ženytis - vien problemos. Su moterimis ir merginomis neina susikalbėti - reikalavimai superiniai. Kam tas papildomas vargas savo valia?

galima placiau?!

Atleiskit, Jūs nieko neišmanot apie meilę.