Lelis Borgia: ... Man asmeniškai visada kyla daugiau klausimų ir abejonių apie moteris, ir apie save taip pat. Kiekvienas turime teisę nuoširdžiai klysti...
[u:2hsf0ior]Teises klysti zmogus neturi[/u:2hsf0ior], taciau ir as, ir jus, mes klystame (" [i:2hsf0ior]Errare humanum est[/i:2hsf0ior]", lotynu kalboje reikstu "Klysti yra zmogiska"). [u:2hsf0ior]Kiekvienas teise turime neklysti, bent jau stengtis, ir nuosirdziai gailetis del klaidu[/u:2hsf0ior], o dar geriau, jei imanoma, jas istaisyti.
Ka darome, kai, grybaudami miske, mes pasiklystame
Pirmiausia stabtelim ir dairomes aplink, stengiames suprasti, kur patys esame, kaip iki cia atejome ?. I prieki eiti kai kada baugu, labiau suklysti. Atgal pabandome eiti, lyg atodytu paprasciau, bet ne visada tai pasiteisina. Taciau zinome, kad nesinori stoveti vietoje ir laukti kol jusu pasiges, prades ieskot kiti. Be to, pasilikti vietoje gal prazutinga, nes, maza ko, sutemus ateis plesrus zverys ir sudraskys, o ir paciam maitintis reikia.
Bandome savus vardais mes saukti, bet kai kada jie per toli ir musu nebegirdi. Be to, daznai atsiliepia kiti, noredami pasijuokti.
Uzvaldo kuna nerimas, pradedam blaskytis arba, islaikius rimti, ieskoti iseiciu. Kad lengviau eiti butu kai kada net grybus surinktus ispilam ir paliekam. Pakeliui, atrodo, kaip taisykle, pastebim dar grazesnius grybus, bet daznai paliekam juos taip pat, nes zinom, kad pirmiausia reik paciam iseiti, o veliau jau valgymas ir malonumai.
Kelio patys nerasdami, klausinejame zmoniu, tikedami ju gerumu ir nuoroda teisinga, ir pykstame ant nepazistamu, kai jie, ir patys nenoredami, beveik to pacio klausinedami, dar labiau suklaidina, nors paklydome tai patys.
O kiek dziaugsmo butu, kai atrastumet savo masina ir dar laukiancia(-ti) bei besisypsancia(-ti) zmona ar vyra (priklausomai, kas pasiklysta, ir kas ko iesko) ir galetumet vaziuot namo. Juk tai Seima - Namas su keturiais kampais