Niekam niekada nebuvau TA. Ta, kuri pakeičia gyvenimą. Ta, kuri įstringa taip giliai į širdį, kad neina užmiršti. Ta, kuri užvaldo tiek mintis, tiek dienas, tiek naktis. Ta, kurios nesinori paleisti. Ta, kurią vadina Vienintele. Ta, kuri yra pati mylimiausia ir brangiausia. Ta, kurios nesinori paleisti. Ta, kurią norisi pabučiuoti šimtus kartų, kurių ir taip vis neganą. Ta, kuri apverčia pasaulį ir priverčia į viską pažiūrėti kitu kampu.
Bet, pradėsiu viska nuo pradžių.Ir dar pridursiu man nereikia patarimų, ar priekaištų kaip aš galėjau taip pasielgti.Aš pati save nekenčiu ką padariau, bet ......
Viskas prasidėjo nuo braškių, susirašinėjom ilgai , galėdavom plepėtis kaip dvi bobikės...Ilgainiui pripratau , Kad įsijungus ''skype ''ir tu ten būsi, toks paprastas , bet kartu ir toks "kiets vyruks"Su tavimi buvo lengva. Tu mokėjai išklausyti, nuraminti, ir sunervuoti........Buvai nerealus internetinis pašnekovas, kol vieną dieną nesutikau išgerti su tavimi kavos.Tu tada jau į mane nežiūrėjai kaip į bičą,nors tikrai nepastebėjau.Ir vėl keli mėnesiai susirašinėjimo.Kol pats likimas mūsų vėl nesuvedė išgerti kavos, bet tada gėrėm raudoną vyną ir ilgai kalbėjom, ginčijomės..... išsiskyrėm , bet pasižadėjom greitai vėl susimatyti, bet tas greitai jau buvo kitos dienos vakaras, Vėl raudonas vynas, kalbos, bet tada tu pajautei mano kvepalus, mano plaukų kvapą, stovėjai taip arti manęs.Bet net tada aš nieko nesupratau, nes aš žinojau tu vedes ir aš nelaisva.......ilgi vakarai prie kompiuterio, kol sykį susilažinom dėl tilto...tu "prakišai"lažybas, ir turėjai dainuoti dainą Žemyn upe, atsimeni kur tu ja dainavai, kaip apsikabinai, norėjai pabučiuoti nedrąsiai, tada ir mane išmušė karštis, tada ir aš pažiūrėjau į tave kitom akim.....Nesigailiu tos nakties, tos aistros , dabar rašau ir vėl prieš akis , tos mūsų dvi naktys, Ar gali prieiti? Nesitikėdamas nieko ir žinodamas kiek daug aš tikiuosi išTaves.....? Ar gali apkabinti? Taip stipriai,kaip moki tik Tu. Juk dabar man trūksta tik Taves. Tik Tavo ranku. Tavo bučinių. Tavo šypsenos ir akių. Juk tiek nedaug prašau. Net neprašau palikti jos ir grižti. Prašau pabūti su manim nors 5 minutes,kad ir nekalbėti,kad ir nieko nebedaryti tik leisti man pažiureti i Tavo akis ir vėl gyventi. Toliau… Be Tavęs..Atsimeni , aš sakydavau , kad mes per vėlai susitikome, vaikai jau mūsų dideli. O patys elgėmės , kaip paaugliai.....Su Tavimi, ar be Tavęs, Tu vistiek būsi mano, mano AVATARAS.Laukiu be vilties sulaukti........Aš norėjau padaryti, kad Tavo gyvenimas kvepėtų mano kvepalais.Kai gersi kava ryte, prisimink mane,kartu išgersim. Kai lauke lis lietus, prisimink mane, ŽIOGAS eis per lietų be skėčio.Kai įšoksi i kedukus begioti kroso ,prisimink mane,Aš ir bėgsiu kartu. Kai valgysi braškes , prisimink savo ŽIOGĄ....nes mano lūpos saldžios kaip braškės.......Aš vis tiek padaryčiau tą patį netgi žinodama , jog reikės verkti....Myliu Tave, Firminis bučinukas Tau, kuris vesdavo Tave iš proto.......TAVO ŽIOGAS
DarniPora.lt