Kaltos braskes

Tau neatrodo kad svetima skausma pristatyti kitiems be leidimo yra mazu maziausia neetiska? Melas visada atrodo dirbtinai,neidomu skaityti.Gal kai kurie ir pikti atrodo,bet pavydeti tikrai nera ko. O galu gale atrodo kad tai visai ne seses, o tavo pacios, tik dabar susimetei, nes tave demaskavo del eiliu.

Jausmų sala

Vieną kartą… Seniai labai seniai, buvo sala, kurioje gyveno visų žmonių jausmai ir vertybės: džiaugsmas, liūdesys, pažinimas ir visi kiti jausmai. Kartu su jais gyveno ir meilė.
Vieną gražią dieną jausmai sužinojo, kad ši sala netrukus nuskęs.
Taigi visi susėdo į savo laivus ir apleido salą. Tiktai meilė laukė iki paskutinės minutės. Kai sala jau pradėjo skęsti, meilė ėmė šauktis pagalbos.

Prabangiu laivu pro šalį plaukė turtingumas ir meilė jo paklausė:
“Turtingume, ar negalėtum manęs pasiimt su savimi?”
“Negaliu, savo laive turiu daug aukso ir sidabro, čia tau vietos nėra!”

Tada meilė ėmė prašyti išdidumo, kuris savo įspūdingu laivu plaukė pro šalį:
“Išdidume, ar negalėtum manęs paimti su savimi?”
“Meile, negaliu tavęs paimti,- atsakė išdidumas,- čia viskas taip tobula. Bijau, kad sugadinsi mano laivą.

Dabar meilė kreipėsi į liūdesį, kuris kaip tik vienas pro šalį ėjo:
“Liūdesy, prašau tavęs, paimk mane su savimi”
“O, meile, - atsakė liūdesys,- man taip liūdna, kad turiu likti vienas.”

Pro salą keliavo ir džiaugsmas, bet jis buvo toks patenkintas, kad net negirdėjo, kai meilė jį šaukė.

Staiga pasigirdo balsas:
“Ateik, meile, aš paimsiu tave su savimi,- meilę užkalbino kažkoks senelis. Meilė buvo tokia dėkinga ir laiminga, kad pamiršo paklausti senelio vardo.
Kai jie pasiekė žemę, senelis nukeliavo tolyn. Meilė suprato kokia dėkinga jam turi būti ir todėl paklausė pažinimo:
“Pažinime, gal galėtum pasakyti, kas man padėjo?”
“Tai buvo laikas , - atsake pažinimas.”
“Laikas?- nustebo meilė,- kodėl jis man padėjo?”
Pažinimas išmintingai pasakė:
“Nes tiktai laikas supranta, kokia svarbi gyvenime yra meilė.”

Paimta i6:
[url:38qso09l]http://lietuvos.org/forumas/viewtopic.php?t=452[/url:38qso09l]

[color=#FF0000:267d07jq]Tu tikrai VISISKA KVAISA![/color:267d07jq]
Negi manai, kad radus internete eilerascius, nesugebesiu rasti ir tavo pirmo atseit sesers laisko?
Kam idomu pagooglinkit. Man uztenko ir siu 2 daliu. Tikriausiai ir daugiau yra.
[color=#FF0000:267d07jq]Ko siekei? Norejai pabuti nuskriausta vienisa moteriske. Imkit mane ir guoskit?
Sedi nestabili moteriske, arba koks diedas neaiskios orientacijos bei psichikos ir rasineja.[/color:267d07jq]

[quote:267d07jq]Niekam niekada nebuvau TA. Ta, kuri pakeičia gyvenimą. Ta, kuri įstringa taip giliai į širdį, kad neina užmiršti. Ta, kuri užvaldo tiek mintis, tiek dienas, tiek naktis. Ta, kurios nesinori paleisti. Ta, kurią vadina Vienintele. Ta, kuri yra pati mylimiausia ir brangiausia. Ta, kurios nesinori paleisti. Ta, kurią norisi pabučiuoti šimtus kartų, kurių ir taip vis neganą. Ta, kuri apverčia pasaulį ir priverčia į viską pažiūrėti kitu kampu.[/quote:267d07jq]
[quote:267d07jq]Ar gali prieiti? Nesitikėdamas nieko ir žinodamas kiek daug aš tikiuosi išTaves.....? Ar gali apkabinti? Taip stipriai,kaip moki tik Tu. Juk dabar man trūksta tik Taves. Tik Tavo ranku. Tavo bučinių. Tavo šypsenos ir akių. Juk tiek nedaug prašau. Net neprašau palikti jos ir grižti. Prašau pabūti su manim nors 5 minutes,kad ir nekalbėti,kad ir nieko nebedaryti tik leisti man pažiureti i Tavo akis ir vėl gyventi. Toliau… Be Tavęs.. [/quote:267d07jq]

Nepykit, cia juk visi netikri.., gyvenimai taip pat isgalvoti..