[/color:3tyulox3]
Tai gali būti altruizmas, kuris, kaip bebūtų liūdna, taip pat yra tam tikra egoizmo forma, nes dauguma altruistų tikisi atpildo, jei nesąmoningai, tai pasąmonėje, jei ne šioj žemėj, tai po mirties...
Žinau, kad rizikuoju supykinti daug žmonių, kurie mano, kad yra visiški nesavanaudžiai, bet, jei giliau pasikapstytų savyje -rastų daug ką už to nesavanaudiškumo ir atsidavimo kitam, tik ne visi tai daro.
Taip, visi esam egoistai, daugiau ar mažiau. Svarbu kiek tame gyvenime sugebame valdyti savo egoizmą, kiek pažabojam jį vardan kito.
Bet tai tikrai žmogiška, tai duotybė. Būdami tokie, stengiamės suprasti ir kitą, keisti save, savo poelgius tam, kad būtų geriau esančiam šalia. Daug baisiau, kai naudojamasi kitais žmonėmis kaip daiktais, nekreipiant dėmesio į jo jausmus.
Nelinkiu niekam tokių sutikti, nors ir jų vietoj būti nenorėčiau.[/quote]
Visi turim egoizma ir dalinai esam egoistai, bet tik todel, kad egoizmas viena is sudetiniu musu daliu.
O nesavanaudzio zmogaus neimanoma izeisti, tiesa galima supykdyti kvailumu, bet net ir tuo atveju tai nera toks pyktis kuri mes suprantame. Tik turbut siais laikais lengviau sutikti vaiduokli nei toki zmogu.