Mane paliko

Sveiki, jau praejo menuo kai mane paliko vaikinas del kitos. Su jo buvome virs 8 metu. Skausmas neapsakomas. Suprantu, kad reikia gyventi toliau, bet labai sunku pamirsti praeiti ir savo gyvenima pradeti is naujo. Skaiciau patarimus, kad reikia daugiau bendraut su draugais, bet tas nepadeda, nes jie turi savo gyvena, jie jauciasi gerai ir nesupranta manes. Dar pataria uzsiimt kokia nors veikla, tai geras patarimas, bet labai sunku ka nors veikt, kai mintys tik apie visa si kosmara.
Skaitydama paliktu merginu istorijas man pasidare lengviau, nes ne viena as turejau praeiti ta kosmara, ne viena as busiu tarp tu, kurios isgyveno ta kosmara, zaizda liks, bet ne tokia gyli. Todel, manau, kad geriausias vaistas yra pokalbis su zmonem, kurie irgi isgyveno ta pati.
Todel skatinu paliktas merginas ar tai moteris prisijungti prie sios diskusijos. Skatinu issipasakoti.

o kodel nebuvote susituoke? nebuvo rimtu planu ateiciai?

Esam labai jauni, pradejome draugauti nuo mokyklos. Laukiau kol baigsiu mokslus ir sia vasara planavome tuoktis. Paskutiniu metu as viena planavau vestuves, jam jau buvo nesvarbu.

8 metai tai tikrai daug, bet galvok kitaip. tai juk faktiskai vaikiska meile. ka tu zinai, gal jis visai ne toks saunus,kaip manei, juk kitu vyru nepazinai.

mane irgi kazkada paliko, draugavom nuo 19, vedem..bet nuo to tik blogiau, skyrybos tesesi ilgai, sunkiai, bandem po skyrybu kartu gyvent..neverta-niekas nepasikeite, gailiuosi tik vieno, kad praradau metus ir ne vienus veltui, kai galejau su kazkuo ramiai ar pagaliau viena gyventi,,
nesigailek ,kad baigesi, apsidairyk aplik, pamatyk zmoniu
o skauda -labai.. as net gyvent nenorejau, sakiau ,apskritai kito zmogaus mano gyvenime nebus, as jo nepamirsiu.,man sake-netiesa-netikejau.
dziaugiuosi,kad ju zodziai isispilde.

Vsio praijdiot i pečal, i radost,-vsio praidiot ty tolko ždi...

Laikas gydo VISAS žaizdas, mielosios ir jokie patarimai nepadės, jei Jūs pačios nepadėsit sau O kaip tai padaryti, tai jau kiekviena individualiai, intuityviai turi pajusti. Man padėjo, anot vieno DP forumo dalyvio, pigus romaniūkštis, kurį dar ir dabar laikau pačioj garbingiausioj savo namų vietoj - tai buvo mano išsigelbėjimas ir ATGIMIMAS.

laikas negydo.

Kiekvienas iš savos varpinės skambinam

gal geriau skambinti is savo varpines, nei senas problemas naujais lapais uzdengti.

Banalus pasakymas, kad laikas gydo, bet jis vienintelis ir gydo, tik to laiko kiekvienam reikia skirtingai. Čia aš iš savo varpinės, jei ką Gali rasti įvairius savo palaikymo būdus, bet greitai niekas nepraeina. Skirtą skausmo dozę turim iškęsti, niekur nuo to nepabėgsi.