Likimo ironija

Pyktis ne moteriška energija? Mitas. Tai tik idėja. Įsimylėjusių poetų paistalai. Realybė kitokia. Duok, Dieve, aš klystu. Bet gyvenime mačiau daug piktų ir pagiežingų moterų, o piktų vyrų matyti kaip ir neteko. Bent jau negaliu dabar prisiminti.[/quote]

O ar matei kur nors pikta ir pagiezinga moteri laiminga ?

Va dabar gerai : )

O ar matei kur nors pikta ir pagiezinga moteri laiminga ?[/quote]

Moterys is esmes protingesnes uz vyrus, todel tokiais atvejais gali pasielgti protingai arba apipilti vyra "pamazgom"...ir laimejusiu cia nebebus.

Deja neretai tenka pastebeti kokiam prekybos centre, kaip bendrauja jaunos poros. Kartais tikrai gaila tu jaunu vyru , taip ir norisi pasakyti tokiam- skirkis zmogau, kol dar neturi vaiku. Gal tokiu nera dauguma, bet tai labai krenta i akis.

As tik sakiau, kad kuo meile auksciau tarpkojo , tuo ji tvirtesne, bet taip pat galima myleti zmogu del sekso Ir tai nera blogai, bet tokia meile trunka trumpiausiai.

Tikrai ne. Be reikalo idealizuojate meiluziu santykius. Meile ir supratimas nepriklauso nuo seimyninio statuso, jis priklauso nuo daugelio kitu dalyku, o ypac nuo to ar zmones turi bendru tikslu,ar geba/stengiasi suprasti vienas kita ir zinoma, ar traukia vienas kita (drugeliai sidry ir pilve)..

Visiskai pritariu. Pridursiu: del to,kad tikroji meile yra reta, tai nereiskia kad neturime jos siekti.Del to kelio verta uzzeldinti visus kitus takelius..

Nereikia apibendrinti - tikrai ne visos ir ne visi. Man atrodo del tu apibendrinimu, etikeciu daug zmoniu vienisu ir nelaimingu lieka. Tik paklausykite:"visos jos tokios","visi ilgaplaukiai tinginiai, o zydai skrudzai" ir tt.Vaduokimes is stereotipu - nes istrigsime juose ir nesutiksime savo zmogaus.

[quote=
[i[i:17l2oe3k]]Visiskai pritariu. Pridursiu: del to,kad tikroji meile yra reta, tai nereiskia kad neturime jos siekti.Del to kelio verta uzzeldinti visus kitus takelius..[/i:17l2oe3k][/i][/quote]
Nežinau, nežinau. Kaip ją atskirti? Atrodo, bendrauji pusmetį, viską galėtum dėl to žmogaus atiduoti, jis nusprendžia kitaip, kad kažkokios kliūtys neleidžia būti kartu. Atsiranda po kelių metų, tada nei virpuliukų, nei drugelių nebėra. Tai meilė buvo tikra ar ne, jei pagauni save galvojant, kad gerai, jog tada nesurizikavai įdėti dar daugiau pastangų ir gyventi kartu? Tada atrodė, kad ta meilė tokia stipri ir didelė, kad didesnės būti negali. Dabar atrodo, kad tai buvo tik didžiulė aistra.
Jei būčiau tada nusprendusi gyventi kartu, būčiau galvojusi, kad padariau labai drąsų sprendimą iš didelės meilės.
Dabar galvoju, kad būčiau padariusi didelę kvailystę.
Bet spręsti reikėjo tada. Likimas išsprendė savaip. Klausimas kitas -ar įmanoma suprasti, kada tai tikroji meilė, o kada tik klystkelis?

Nežinau, nežinau. Kaip ją atskirti? Atrodo, bendrauji pusmetį, viską galėtum dėl to žmogaus atiduoti, jis nusprendžia kitaip, kad kažkokios kliūtys neleidžia būti kartu. Atsiranda po kelių metų, tada nei virpuliukų, nei drugelių nebėra. Tai meilė buvo tikra ar ne, jei pagauni save galvojant, kad gerai, jog tada nesurizikavai įdėti dar daugiau pastangų ir gyventi kartu? Tada atrodė, kad ta meilė tokia stipri ir didelė, kad didesnės būti negali. Dabar atrodo, kad tai buvo tik didžiulė aistra.
Jei būčiau tada nusprendusi gyventi kartu, būčiau galvojusi, kad padariau labai drąsų sprendimą iš didelės meilės.
Dabar galvoju, kad būčiau padariusi didelę kvailystę.
Bet spręsti reikėjo tada. Likimas išsprendė savaip. Klausimas kitas -ar įmanoma suprasti, kada tai tikroji meilė, o kada tik klystkelis?[/quote]

" kada tai tikroji meilė, o kada tik klystkelis?" Va nuo čia ir pradėk - ieškoti, kas yra tikroji Meilė. Man prireikė keletos metų paieškų (ne vyrų, suvokimo), mąstymo, darbo su savimi. )) Sėkmės.

Aš galvoju kartais-sunku atrasti tą ploną siūlą, kuris riboja meilę sau arba kur prasideda egoizmas. neradau kol kas..

" kada tai tikroji meilė, o kada tik klystkelis?" Va nuo čia ir pradėk - ieškoti, kas yra tikroji Meilė. Man prireikė keletos metų paieškų (ne vyrų, suvokimo), mąstymo, darbo su savimi. )) Sėkmės.[/quote]