Kartais pamąstau, kad žmonėms skirtingas laimės poreikis santuokoje, o gal supratimas...
Vienam - buitis sutvarkyta, darbas yra, pinigų pakanka, vyras į šonus nelaksto (o gal nežinau?), žmona retkarčiais ,,duoda'', o dar jei vaikų prie mokslų spausti nereikia, tai išvis viskas OK:) Gyvenk ir...
Kitam tai būtų tik truputį daugiau nei egzistavimas... Nes tas eilinis komfortas nedžiugina, nors tu ką...
Reikia polėkio, aistros, meilės. Drugelių širdyje. Ir daug...
Blaškomasi, ieškoma...
Prisipažįstu, kad priklausau antrajai kategorijai ir žinau tikrai, kad aukočiau tą ramų gyvenimą, jei man šeimoje trūktų meilės.
Ne pinigų - jie uždirbami.
Meilės. Nors ko gero, dauguma nesuprastų.
Gal tik norėtųsi viską išspręsti taip, kad nebūtų tų apgaudinėjamų ir mulkinamų, o paskui verkiančių.
Po eilinės savaitės kelionės sutuoktiniai iš buvusių bendrakeleivių išgirsta: Dieve, kokia graži meilužių pora...
Meilužių?
Juk santuokoje jau 15 metų...
Komentarai, manau, nereikalingi...