Ka man daryt?

Ką daryti... Sakyčiau paklausyk fotografo. Jis labai aiškiai sako ką daryti. Bet, man rodosi, nevisiškai supranti ką jis sako.

Na, pradžiai paliūdėk. Nežiūrėk taip iš aukšto į savo draugus - jei jie tau nepritaria, dar nereiškia, kad nesupranta.

O paskui - kaip ir pasakė fotografas - judėk iš ten kur pats esi. Man rodos nelabai pats žinai kas esi tu pats, kur eini ir ko tu nori. Pagaliau sugalvok ko nori pats sau, o ne kad mergina atneš visą tai į tavo gyvenimą. Ir siek to.
Duok darbo protui ir kūnui - pasimokyk, mesk rūkyti, pasportuok, dirbk, kurk..

Ex zmogau.
Kai pirma karta perskaiciau tai ka tu rasai pasimeciau. Istiesu pasimeciau. Man tai suveike kaip laiko masina. Pirmyn i praeiti.
Kai susipazinau su ja man buvo gal septyni. Mes bendravome. Keista sakau bendravome. Zaideme visokius zaidimus. Na taip pulke, su visa chebra. Svesdavom gimtadienius kartu. Kai tapo niolika pradejome dalintis kam kuri. Kaip visa tai kvaila, bet kaip visa tai juokinga dabar.
Gautos keliolika kapeiku, buvo taupomos, kad virstu niekuciu. Jei begti sleptis tai su ja. Jei zaistume kas valgoma, kas nevalgoma, maniskiai visuomet valgoma. Taip tapo ji mano alfa ir omega.
Karta rudeniop manes nepakviete i gimtadieni. Man tai buvo pasaulio pabaiga. As nemaciau zemes po kojomis. Nemaciau tikslo. Viespats mate, as tikriausiai jauciau tai ka jauti tu.
Zliumbiau kai neatejo i mano gimtadieni. As atstumiau draugus. Sedejau prie stalo apsikabines suni.
„Tai tau ne pirma ir nepaskutine“ kaip siandien pamenu mamos zodzius.

Metai prabego draugai juk nekalti. Isiveliau i kazkokias varzybas pas ka dviratis bus grazesnis. Veliau pas ka mopedas bus greitesnis. Atsirado naujos merginos chebroje. Pirmi sokiai, pirmieji prisilietimai. Pirmieji buciniai.
As nepulsiu vertinti kuri Meile buvo stipresne.
Tikriausiai buvau per silpnas, kad uzkariauciau jos sirdi. Buvau iskeistas i viresni. Isties maisesi protas, plyso sirdis, kentejo nieko deti.
Taip kaip ir tau tikriausiai dabar. O kam as reikalingas galvojau tada?!

Tepalas ir muzika tikriausiai isgyde zaisdas.
Prasidejo vadinamos „diskotekos'“ kazkas panasaus i sokius niu dienom mokyklose. Toli iki klubo Buvo ju niolika ir nei viena ne mano.

Ta diena as padejau draugams rengti sokius viename kaime.
Atpazinau ja pilnoje saleje. Maciau ja vienintele is gausos. Ta kurios artumo siekiau du metus. Maciau ta su kuria siandiena niolika metu kartu.

Kai tai rasau mane apima jausmas vadinamas nostalgija.

Jei as nebuciau ejas pro tai, pro ka eini tu. As nebuciau tuo kuo esu siandiena.
...
PS su "pirmaja' tik pasisveikiname. "Antroji" kaip teige pirmasis jos vyras, idealizavo mane. Taciau jau to man nereikia.

Tavo jausmai cia man labiau primena besalygiska garbinima, tu ja kaip fotografas ir minejo jau iskleliai auksciau, nei bet koki kita gyva padara. Tu garbini zeme, kuria ji vaiksto, ora - kuriuo ji kvepuoja, jos veiksmai ir sprendimai visada yra teisingi ir t.t. Is to kiek tu cia parasiai man labai ryskus depresijos pozymiai, raminkis zmogau, jei per savaite numetei net 7kg tai jau pavojinga sveikatai. Susirask koki uzsiemima, nesedek kaip liurbis, atsikratyk to bejegiskumo ir aukos pojucio, greitai zinoma tai nepraeis, taciau laikas yra geriausias vaistas. Cia su tom mokyklos meilem taip jau buna, kad net issiskyrus ir nesimacius 10 metu staiga susitikus vel atgyja siurpuliukas kazkur giliai viduje. Tikrai tokioje situacijoje niekas nepaguos, supratau kad esi labai emocionalus zmogus patariu pasikalbeti su psichologu, kai kam padeda. Po tokiu ivykiu zinoma prieini kryzkele, arba vel bandai pamilti taip giliai, arba uzsiaugini sarva ir pats tampi "manipuliatoriumi". Man priimtinesnis pastarasis variantas, pirma mylek pati save ir tik 100% tikras padovanok jai tokia meile, apie kuria cia kalbi. Moterys kalba, kad vyrai salti ir nemoka parodyti meiles, taciau 3 metus delsus pasakyti kad nieko mums neiseis ir staiga pasielgus taip per graziausias metu sventes, na tikrai nenuostabu kad vyras po to ima siekti tik pasinaudoti ir palikti.

Fotografas - suprantu ka tu nori tuo pasakyti.. tiesa sakant ir pats tai galvoju... tik man db nesinori nk.. Man turi praeiti kazkiek laiko... Toliau noresiu to ar ne turesiu pajudet is sio mirties tasko... juk esu studentas... siandien visa mano diena praejo prie pc... nk doro neveikiant nes neturejau nei noro nei jegu kazka doro nuveikt... pries visa tai dariau dviracio projekta.. ir man tai lb patiko... bet siuo metu dvasiskai neturiu jegu eit kazka daryt... Tu isties esi zmogus kaip psichologas... Saunu... Tik reikia kelis kart skaityt ka parasai kad suprastum tikraja esme tavo zodziu o ne pirma vaizda... Tiesa pasakius man net norisi bendraut su zmonemis kurie cia raso... norisi tarsi issikalbet tiem kurie gali kazka pasakyt man atgal... nes siaip as nesu zmogus kuris nori issiliet kitiem... man gaila yra skaudinti man artimus zmones... Jus gilinates cia kol esate sitam forume o isjunge pc negalvojat nk kaip man bus toliau... gal kai kurie ir pagalvoja... tai ir yra geroji puse... Patikekit rasau tai tikrai ne is piktos valios... Nenoriu nei izeist jusu nei ka... Parasiau tai ka as matau teigiamo sitam forume del ko ir rasau cia...
Zmogus kuris rase man kad lietuviskai nemoku rasyt... Moku... bet neturiu noro spaudinet klavisus ieskant raidziu... manau visi supranta ka rasau cia... rasydamas realiai apgalvoju kiekviena sawo sakini... man net ir graziau yra kai parasyta graziai lietuviskai..
neprisimenu koki kitu yra nick bet noriu padekot jum... zmogus kuris parase apie sawo istorija... buvo idomu skaityt...ir privercia susimastyti tai... kiti taip pat raset idomiai net ir sirdi paglostanciai...
As is tiesu esu lb emocianalus zmogus... Ir jautriai reaguoju i bet koki dalyka... Galiu to neparodyt iskart bet sirdyje man yra be galo skaudu... Suprantu kad as per daug esu ja isisvaiges... bet tiesiog toks esu... jai myliu tai myliu visa sirdim ir esybe... jai darau ka tai darau saziningai... nesvarbu kad tai bus ne man ar kam nepazystamam... norisi viska daryt tobulai... Man daug kas sake kad netgi esu pedantas... Bet juk mes kiekvienas kitaip ir mylim ir galvojam ir t.t. Nereik manes teist kad as taip myliu... Mergina sakydavo jog as per daug viska apgalvoju ir siaip galvoju... bet nemanau jog tai imanoma is manes atimti... as tikrai atsiszvelgsiu i tai ka jus rasote cia... jai ne dabar tai gal rytoj ar dar veliau... Ir jus bei jusu nuomones bei mintis prisiminsiu tikrai ilgai... Tik nenorekit jog taip greit versciau nauja puslapi knygos kai sitas buvo baigtas rasyti tik pries pora dienu...

Razorlt, tau ir nereikia niekur skubėti, nes tik išjaustas skausmas mus apleidžia, ir atsiveria naujas lapas. Nesitikėk nieko iš jos - taip bus lengviau. Kol tikiesi - tol dar esi pririštas prie situacijos. Paleisk ne tik ją - bet ir save. Gyvenimo erdvėje yra be galo daug įvairių galimybių - atrask sau tinkamą. Tik pamatyk, kiek žmonių išgyveno nelaimingą meilę ir sugebėjo prisikelti naujam gyvenimui. Ši meilė gimė tavyje, ji yra tavo proto ir sielos produktas - vadinasi tu gali ją valdyti. Neleisk jokiam jausmui savęs valdyti. Jausmas turi tarnauti žmogui, o ne žmogus jausmui. Jei jausmas pradeda mane valdyti - jis man nereikalingas. Vienareikšmiškai.

O dievai! Koks gi tavo skirtumas, kaip šis žmogus rašo? Tai jeigu nemoka rašyt, vaidinasi, širdies neturi? Jeigu jaunas, vadinasi mylėti negali taip, kad praradus ta meilę, skaudėtų? Mango, yra temų, kur tavo kandumas būna į temą. Bet jeigu žmogus guodžiasi, mažų mažiausiai netaktiška jį dergti dėl tokių smulkmenų, kaip rašymo stilius. Ką tu žinai - gal jis puikus dailininkas/šokėjas/fotografas/lenktynininkas ar dar kas.. Ne viskas gyvenime vien iš gebėjimo tobulai rašyti susideda.

Sveikas , na jo suprantama bent as nemanau kad ji gris, yra toks vienas budas , pabandyk isikalk i galva kad priekyj pilna mergicku zymiai geresniu:))) ir ka cia plesti syrdi del kazkokios:) beja lietuviu kalbos mokytoja matau atsirado tik biskuti priplaukus, registruokis (rasau be klaidu . lt)

Tavo skausmo uz tave niekas kitas neisgyvens, tik tu pats. Priimk viska kaip yra ir susitaikyk su tuo. Gyvenimas skyrybomis nesibaigia.

Zinau kad mano skausma teks iskentet paciam... Ir nenoreciau jog kam tektu kentet uz mane...
Bandau sawo mintis nukreipt kazkur kitur... Bandau daugiau laiko leist su draugais.. Kazka veikt...
Renuske - Nu ar gris ar ne tai cia sunku pasakyt... Kiekvienam gali susviest kitaip... Net nezn... gal po kazkiek laiko reiktu pabandyt paciam imtis iniaciatyvos... nezn... As bent galvoju jog niekas nepasidarys pats savaime... Kaip jus manot ar geriau nk nedaryt ir nelyst i akis jai?
Samanta - Suprantu jog tai ura mano vaisius ta meile... Zinau jog dabar yra begalo sunku bet veliau po truputi atsitiesiu... Tiesa pasakius cia jums vis rasau ir sulaukiu is jusu pasisakymu... Man kazkaip yra lengviau...

Gerai, kad sugebi dalintis savo skausmu su kitais. Neabejoju, kad praėjus tam tikram laikui atgausi pusiausvyrą,ir viskas atrodys jau šviesiau .