Ka man daryt?

Turiu tokia kaip ir problemele.. Su sawo drauge pradraugawau be 4 men 3 metus.. man 21 jai 19 ir dabar ji norejo issiskirt… sako jog as jai pirmas vaikinas su kuriuo ji bendrauja aplamai kaip su vaikinu.. Noretu pamatyt kaip kiti bendrauja vaikinai… Ja po 1 metu draugystes mazdaug pradejo erzinti viskas ka as darau ar sakau… AS jai nusileisdawau ir priimdawau kalte ar as kaltas ar ne…. tik seniau budawo netaip stipriai o db del visko… kaip sedziu, valgau, sneku ir t.t. Nebegaliu ne prie jos but nes ji nebenori.. Per sia draugyste mes neturejome lytiniu santykiu nes ji nenorejo skubet ir nenorejo to daryt nepasiskiepinus nuo gimdos kaklelio vezio… beto ji pasizadejus buwo sawo mamai kad kai ji nores ji jai pasakys… ji lb gerai bendrauja ir sutaria su sawo mama… zd esme ne tame… As ja mylejau tikrai lb ir tebemyliu… Man buwo neswarbu tiek sex kaip pats tas zmogus kuri as lb myliu… dar gruodzio pradzioje su ja buwom susipyke bet susitaikem ir toliau bendravom nuostabiai… tik dvi saw per mokslus jos ir mano nelb galejom susitikt bet bendraudavom telefonu kiekviena diena… Bet per drauges gimtadieni ji manes jau venge o po jo nenorejo ne kad vaziuociau su ja kur ar buciau salia… Ji sako kad nesako jog tai bus viskas… gal po kurio laiko ji nores grizti atgal pas mane… bet jai nepriimsiu jos tai supras tipo… as ja esu isisvaiges nuo pat vaikystes… mes gyvenam per kelis namus vienas nuo kito… Vakar mes issiskyreme… Nenoriu prasyt jog ji liktu su manimi nes matau jog jai tai butu tik kancia… tipo draugiskai bet is jos elgesio sprendziu jog ji nenori ne bendraut ne manes matyt… Nzn ka daryt… taip sunku… stengiuosi ja pamirst ir nebegalvot bet visur kur tik paziuriu man primena ja… man tiesiog plysta sirdis… Noriu uzsimaut ant galvos virve ir viska baigt… nors tada niekas neberupetu ir niekam nebegadinciau nuotaikos… nebenoriu valgyt ir per sawaite su biskiu numeciau apie 7 kg… paciam baisu i sawe pasiziuret.. Kaip man ja pamirst??? nesiulykit man susirast kitos nes to nenoriu… bent jau kuri laika tai nenoriu net paziuret i kitu puse… per sia draugyste ne karto as nebuwau ne paziurejas i kita… nors po praeitos draugystes man buwo kazkuo pasitiket bet as ja sugebejau pasitiket ir zinau jog ir ji nenuejo i kaire ne kart…. ka patartumet daryt mano atveju.. As sakiau pabandysiu jos palaukt… jai matysiu jog nk nebus tada ziuresiu kazka… patarkit kaip man viska isgyvent… ;(((

Mielas nusivyles zmogau.. Tikrai ranka prie sirdies pridejusi galiu pasakyti, kad patyriau ta pati. Del to, kad mano zmogus nusprende su manimi nebuti, nustojau bet kuo dometis. Susidirbau mokslus, darbus... Draugams atsibodau. O tada karta perskaiciau minti tokia, gal net sitame forume "Jeigu myli zmogu, su kuriuo buni, juk linki jam gero..? Jeigu issiskiri, bet sakaisi, kad vis tiek myli, logiska, kad taip pat turetum linketi gero. Net jeigu tas geris bus ne su tavimi" Ganetinai skaudus zodziai, bet tikrai teisingi.

Todel sakau tau - jeigu nusprendi laukti, lauk. Bet stenkis neliudet, ir nemastyti, kad jusu santykiu pabaiga, yra viso pasaulio pabaiga. Su tuo zmogumi buvau issiskyrus metus. Ir per juos, nepaisant tu neseiko liudesio akimirku, patyriau tiek daug geru dalyku, kad netgi galiu sakyti, gerai, kad pabuvom issiskyre. Tad labai linkiu ir tau atrasti jegu ne pamirsti ja (nes tikiu, kad patyrei su ja daug gero) , bet tiesiog ismokti gyventi be jos. Ir be jos tu gali buti laimingas, idomiai leisti laika, kazko ismokti, su kuo nors susipazinti. Zodziu - gyventi! O ne egzistuoti. Ir prasau, nekalbek apie kilpas. Tu stiprus, tik patikek tuo! Atsispirk lengviausiems zingsniams, ir manau, neuzilgo jau rasysi, kad nors buo sunku, isbridai, ir jau radai, kuo dziaugtis. O jeigu ji sumastys grizti pas tave, ne tik kad busi pasikeites (nes gyvenimas daug ko ismoko), bet ir zavesi dar labiau - kad atsilaikei, kad sulaukei, kad esi stiprus.

Sekmes tau!

Suprantu kad reik gyventi toliau... Bet man ziauriai yra skaudu... Turiu du draugus kuriems galiu pasipasakoti bet vienas yra toks kuriam sex yra dabar svarbiausia uz mergina o kitas... Kitas tiesiog neturejas tokios kaip ir paneles... Ir abu nera patyre ka reiskia Myleti is sirdies... Suprantat kad nelabai jie gali man ka ir patart ar mane suprast...
Merginos kaip jum atrodo ar man yra dar sansu buti su ja? ziurint is jusu puses... Bandau buti su draugais dabar... Vaziavom ir vakar bei uzvakar pazaist biliarda... Vakar isgerem... Galvojau jog pamirsiu bent kiek ja... Bet.. Kol sneki ar bendrauji su jais tada negalvoju.... bet tik uztyla jie ar as lieku vienas pradedu galvot apie ja... NZN... Ne vakar isgerus gerai negalejau negalvot apie ja... ji man vaidenasi,,, naktimis sapnuoju ja su kitais... As negaleciau ziuret kaip ji buna su kitais... apsikabine ar paan... Man plysta sirdis tik pagalvojus apie tai... Nesakau as tikrai nebuwau per musu draugyste idealus... Bet tikrai lb pasikeiciau del jos... Net draugai sako jog manes nelb atpazysta... JI norejo kad nerukyciau... Stengdavausi prie jos nerukyt ir neateit pas ja parukes... Bet dabar nusprendziau mest galutinai... zinau jog tai kryziaus keliai bet... Ji per pries pat issiskyrima per pacias kaledas kai zadejom susitikt isvaziavo pas drauge.. Pasvest... Nk nesakau gal ji norejo atsipust ir primirst viska bet man tai buwo kaip smugis zemiau juostos... Man ji yra visas pasaulis mano... Jos trukumai man yra lyg lasas juroje... Juk kiekvienas ju turime... Nezinau kaip reikes tvardytis kai zinosiu jog ji su kitu....

Tavo meilė verta pagarbos ir užuojautos dėl skaudžios nežinios. Žinau kaip tau yra sunku, nes pati tai patyriau. Visgi tavo meilėje yra daug priklausomybės, noro kontroliuoti ir savintis. Labai yra sunku tai padaryti - bet pabandyk (verta!) atsipalaiduoti, sutelkti mintis į kitus svarbius tavo gyvenime dalykus. Pamilk save. Patikėk, juk meilė neturi teikti kančios, meilė maloni, šildanti, pakylėjanti... Jei kilpa ant kaklo - tai jau ne meilė!!!
Paleisk merginą. "Jei paleistas paukštis sugrįžta - jis bus su tavim visada". Deja - ar laimei (laimei!) mums negali priklausyti ne vienas žmogus, ir mes negalime niekam priklausyti - nes mes laisvi, laisvi savo pasirinkimuose. Leisk jai rinktis, be pykčio ir priekaištų. Tegu ji žino, ką jauti. Bet tegu jai lieka mažytis klaustukas, ar tu vis dar jos lauksi - po pusmečio, po metų... Labai linkiu kad tavo viltys išsipildytų - juk vilčių visada yra. Sėkmės ir stiprybės tau iš visos širdies.

Razorlt, rasai lyg butum beprotis. Tu nebeturi saves, tu visas priklausai merginai. Ji – tavo dievas. Ir tavo dievas tave paliko – ar gali buti kas blogiau?.. Nenuostabu jog skauda... Bet ar tai normalu?.. Ar skausmas reiskia jausmu giluma?.. O gal jis reiskia jausmo nebranduma?.. Ko dar nezinai apie meile?.. Ko dar nezinai apie zmones?.. Apie ju santykius?.. Ko dar nezinai apie Dieva?.. Ko dar nezinau apie save?.. Zmogau, tu dar nezinai tukstancio dalyku! Nes mokyklos to nemoko, o is tevu, is draugu ir visuomenes gauni tik isminties trupinius (jie patys ne velnio neismano). Ieskok ir gilinkis: knygos, internetas. As neguosiu taves, o draugiskai paraginsiu: siam gyvenimo universitete yra kai kas idomaus . Su destytojais sunkoka, uztat knygynuose literaturos pakankamai, studijuok savarankiskai. Domekis, skaityk, ieskok savo “fakulteto”. Jei uzkabins – bus nepaprastai idomu. Klausi kaip isgyvent? Uzdavus bloga klausima sunku sulaukt gero atsakymo. Klausimas kitoks: kodel tavo isgyvenimai butent tokie?

Buvau ir as panasioje situacijoje. Tik as buvau ta, kuria vyras nervina. Erzina bet koks jo veiksmas, prisilietimas, zodis, net vien jo vaizdas varydavo i pasiutima, nors esu labai ramaus budo. Taip jau atsitinka, kai zmogaus nemyli, ir jo buvimo visaip kaip yra per daug. Galvodavau, jei nelystu, gal ir galeciau bendrauti kiek, bet tik bendrauti retkarciais per atstuma.
Manau, kad tau reikia paleisti ja is galvos ir sirdies.
O patarimas toks. Iml kokias atostogas ir varyk i siltus krastus, arba i kalnus slidineti. Tau reikia nauju ispudziu ir pakeisti aplinka.

Fotografas - man ji yra kaip dievas... Taip... Isivaizduok save mano vietoj... Kai tau zmogus nuo pat vaikystes tai mazdaug nuo 9 metu patinka ir tu nori su juo buti... manau kad atsidures mano vietoj sneketum kitaip... nesakau kad kazkas nepatinka tavo komentare bet tiesiog manau jog kiekvienas myli kitaip ir jai tau sitaip iseina tai tau gerai... man neiseina... gerbiu tawo pasisakyma... Aciu.
Svecias - as ja paleidau... as jai nei rasau nei skambinu nei kaip kitaip bandau lyst i akis... As savo kancias pasidalinau su tais draugais ir su jumis... noreciau suzn kaip jum buwo jai jum teko tai iskest... Man nesuprantama kaip per sawaitgali pasikeite zmogus taip... Kad nemyli as netikiu... JI sake jog nezn ar myli o jos toks elgasys tai tartum ji norejo jog as ja paleisciau... Mano seseriai buwo sake taip... Bet pabandzius draugaut su kitu vaikinu ji suprato ka prarado... ir draugysteje reikia taikytis vienam prie kito o ne kazkuriam vienam... ir ji susitaikyt pati norejo... ir po siai dienai jie kartu... o po issiskyrimo praejo jau 5 metai... Ir patikekite kokie jie laimingi...
Keisciausia tai jog viskas prasidejo kai susitaike su buvusia geriausia drauge... Ji turi drauga jei ka... Mes su ja buwom taip pat lb geri draugai... Bet... Viena kart mes su drauge susipykom... As su ta geriausia drauge jos pasisnekejau, pasipasakojau o ji nuejo pas mano buwusia panele ir susake jai viska taip kad ka as pasakojau ir kad del visu pykciu as tik ja kaltinu... o as viska girdejau budamas netoliese tik ji nezino.. poto ta ger. drauge isvaziavo i uzsieni dirbt... tuo momentu buvo issiskyrusi su sawo draugu.. Mes su juo susitikom ir pabaliavojom ... o jai kazkas is sawu pasake kad mes jam pripasakojom apie ja belenka... Ji patikejo pazystamais ir uzpyko ant tikru draugu... db ji vel su tuo draugu... Tai argi cia drauge? ir ji ispasakojo kitiem musu su panele asmenines paslaptis... nes drauges buna kad pasipasakoja... As viska suzn ir papasakojau draugei... Ir zinot ka? Ji ant jos net nesupyko o vistiek su svencia ir bendrauja... nenormalu... o db jai atsiradus as issiskyriau su panele... Gal sutapimas cia o gal ne... nzn...
Svecias 1 dekui tau uz palaikyma... as turiu vilties kad busim dar kartu... jai to nebutu tikrai nelaukciau jos...

Razorlt, ka pats pasakytum apie religinius fanatikus? As pasakyciau, kad jie beprociai. Sitie mano zodziai skamba ne smerkianciai, ne su priekaistu, o svelniai, kaip apie maza vaika, kuris pazino “A” raide, ja susizavejo ir toj vietoj sustojo. Tas vaikas gal ne beprotis, kitos raides jam dar priesaky, o kaip su religiniu fanatiku? Jo protas jau didesnis negu vaiko, tad suaugusiojo atzvilgiu zodziai tampa astresni. Ar nori sustot ties viena raide ir patirti viska, ka ji teikia? Tai labai ribota. Aisku kad tavo vietoje snekeciau taip pat, kaip ir tu. Beprocio vietoje snekeciau kaip beprotis. Bet kad ir kokia nelaiminga meile man nutiktu – as jau niekada nebusiu beprocio vietoje. Nes pazinau kitas raides. Ir raginu tave. Jeigu buciau tavo vietoje... Zinai, “tavo vieta” gan prastoka. Turiu omeny ne tavo gyvenimiska situacija, o tavo poziuri i gyvenima ir situacijas – turiu omeny situacija tavo galvoj. Jei buciau tavo vietoje, begciau is tos vietos.
O gal but tau dabar nereikia jokiu raginimu ir jokiu patarimu, o tiesiog paguodos? Guosti as nemoku. Kazkur skaiciau - moterys guodzia, o vyrai pataria. Ko tikiesi is forumo dalyviu?

Žinai ką-kai rašai bent jau gerbk kitus ir rašyk normalia lietuvių kalba-man akis bado tavo išsidirbinėjimas-rašai kaip trylikmetis.Merginos vietoj ir aš nebendraučiau su žmogum, kuris nė sakinio be klaidos neparašo.

Razorlt, jei merginai įtaką daro kažkas (draugės, tėvai, giminės, kaimynai) - ja sunku pasitikėti, visada lauk netikėtumų. Nebent patinka nuolatinė įtampa ir aukos vaidmuo. Jei ji tikrai turi abejonių dėl savo jausmų tau - gali pasisukti ir vienaip, ir kitaip. Bet tai, kad ją erzina tavo elgesys, daug pasako, deja. Jau dabar erzina. O kas toliau bus? Pradės nebeerzinti? Kažkodėl abejoju, man intuicija sako, kad ne.