O ko rupiniesi kad tam vaikui mokslai jei nori juo atsikratyti? Ir koks cia neryztingumas pranesti.
Jei tavo vyras yra toks koks aprasei, tai gali vaikui ar jo mamai pranesti apie vaiko nepriemima taip: "Laba diena, nuo rugsejo Alius (tarkim cia tavo vyro vardas) nusprende kad del jo nepatogiu gyvenimo salygu tau geriausia butu gyventi pas tikraja mama. Todel nors as ir labai noreciau kad tu butum cia, daugiau pas mane negrizk ir ieskokis mokyklos tenai". Manau taip sneketi bus daug maloniau negu tiesiai rezti i akis. O po tokio tapo pokalbio vaikas ar jo mama pasiskambins tavo vyreliui ir pasiklausines kaip yra. Tada jis ir tures viska pasakyti kad ne jis o tu pati nenori. Tu islosi tuom, kad tau paciai nereikes sakyti i akis, ir snekejimo momentu liksi geriete.
Bet kokiu atveju procesas jau uzsisuks ir atejus rugsejo 1ajai tavo norai vaikui nebus kaip perkunas is giedro dangaus.
Biski daugiau ryztingumo.
kaip sakė martynas vasarėlė, gal aš ir ieškau tos užuojautos, nes realiam gyvenime, net prasižiot nedrįstu, kaip kvailai įklimpusi.
šinadien dar kartą pakartojau, jog nenoriu, jog jo sūnus čia atvažiuotų, tegu pagaliau pas mamą pagyvena. o jis:0 na dabar nėra kada spręsti, poryt man į reisą, va kai grįšiu rugsėjį ir nutarsim... o kad rugsėjo 1 vaikui mokslai... ar jis čia man palieka malonumą pranešt, kad jo nepriimu ir tegu ieškosi mokylos savo mieste...
aij
matyt po skyrybų man reikėjo gero psichiatro, o ne tikėtis kad abipusė užuojauta padės.
kažkas klausė ar myliu bet jau.
nemanau. nuo sausio beveik ir santykių jokių. maniau, jog pats susirinks daiktus ir išeis, juk vyras... niekaip nesugebu tiesiai pasakyt, jog dingtų, gan išnaudot - - šaltas prakaitas tik išmuša, keliai linksta, žodžiai kažkur užstringa, pasidaro taip silpna.
mano gyvenimas geriausias pavyzdys koks gyvenimas neturėtų būti.