Kodėl vyrai bijo savimi pasitikinčių moterų?

Turbut zodziui “lyderis” mes suteikiam skirtingas prasmes. Bet si tema turbut ne apie tai, tai gal ir nesigilinkim. Tik negaliu nesusilaikyt neatkreipes demesio i tavo zodzius: “pasakose sutinkamos”, “sventaisiais paskelbti”... Tai liudija, kiek mazai [i:13by88m0]normaliu[/i:13by88m0] zmoniu musu Dievo pamirstoj Lietuvelej, ir kaip nachaliskumas ir nezmoniskumas tampa kasdieniniu zodziu (lyderis) sinonimais... Ech...

savimi pasitikintis ir lyderis gal ir turi bendrų bruožų, bet tai toli gražu ne sinonimai.

Bet juk taip ir yra, Lietuva nera kazkoks isskirtinis dalykas, as tau bet kokioj srityje galiu parodyt, kad taip yra, visame pasaulyje, nereikia cia isskirti "nachaliskumas" , "nezmoniskumas", tu cia bandai dabar save pastatyti i kazkokio angelo vieta ir verkti mazdaug "kokie kiti blogi, o as geras" , na nereikia taip mastyt, jeigu zmogus turi nachaliskumo, moka lipti per kitu galvas, tai dar nereiskia, kad jis kazkoks antzmogis, tiesiog yra zmones kurie vadovauja kazkam, yra zmones kurie vykdo ju nurodymus, vadovas privalo buti auksciau pavaldinio, kitaip nieks jo neklausys, negerbs, cia yra naturalus dalykas.

O apie Lietuvos problemas galima cia ilgai kalbeti, pagrindine manyciau yra ta, kad patys zmones neturi "nachaliskumo" (kaip tu sakai) ir nedrista priesintis valdziai, kuri is ju pastoviai tyciojasi...

Va čia tai tiesa, tokio nachališkumo visiems linkėčiau, ir sau tame tarpe

Wrapped_Up_In_Time> Taip, tokiu dalyku yra visame pasaulyje, ir as esu blogos nuomones apie sita musu pasauli. Sakai kad statau save i angelo vieta?.. Sakykim taip: as noriu pabegt is tos vietos, kuria jus vadinat zmogumi. Tiesa sakant, viena koja jau pabegau, as [i:31c33bvg]jau esu[/i:31c33bvg] marginalas, esu uz visuomenes ribu, tik isoriskai imituoju integracija

Atgal į paauglystę

Pritariu ir sutinku. Ir tai gal net ne nachaliskumas, o stiprybe, tvirtumas ir drasa. Na, geraja to zodzio prasme gali buti ir nachaliskumas

Norite nuo savęs pabėgti??? Jūs galbūt kitoks nei dauguma kitų, bet vis tiek esate žmogus - su visais privalumais ir trūkumais, "ir viskas, kas yra žmogiška, jums nesvetima". Dėl ko norite atsiskirti nuo žmonių? Kvepia puikybe. Man kadaise buvo toks pat noras, kol supratau, kad tai veda tik į puikybę. Maištauti galima ir galbūt reikia - bet išlikus žmogumi. Kaip sakė kažkas: "gali nebūti tu poetu - bet žmogumi būt privalai".

Samanta> As begu ne nuo saves, o nuo tos savokos, ka dauguma zmoniu vadina “zmogumi”, nuo to, ka, ju supratimu, turi mastyti, sneketi, daryti zmogus. Jeigu busiu kaip gyvunas – busiu zveris zmogaus pavidale (bet ne zmogus). Jeigu busiu kaip dievas – busiu mesijas zmogaus kune ir zmogaus pavidale (bet ne zmogus). Ka jus vadinate zmogumi?
Tai nebutinai puikybe, kaip ir pasitikejimas - nebutinai pasikelimas. Tai ne maištas, gal veikiau liudesys, jog suduzusio laivo nuolauza ismete mane i anksta sala su gausia aborigenu populiacija. Aisku, galima gyvent ir pas juos: man patinka kepsniai ant iesmo, ir naktimis ju bugnai prie lauzo visai smagiai sugroja . Dideliu skirtumu lyg ir nera, kol nepradedam gilintis i pasaulius, kuriu nesimato. Gilintis – ir idomu, ir kartais desperatiska...
Netaikau siu zodziu visiems. Taikau daugumai. As esu toli nuo daugumos, toliau nei galejote isivaizduoti. Stai tiek. Gal jau uzteks apie mane?

Ja kaoks pazystamas jausmas.

Savaitgali su chebra tokiais jauciames. Taip taip vienas kita be zodziu suprantam. Labai juokinga buna is aborigenu kurie musu nesupranta. Va ju bugnu prie lauzo klausytis nebandem. Aciu, gera ideja....
Keista siandiena treciadienis busiu "dauguma"