Mano pasimatymo istorija

Manau nereikalingi tavo draugo liudyjimai. Cia esantys, senai "pazysta" ta mergina. Tiesa, ne visi ja ceburekais vaisino. Bet yra tokiu kuriuos "ji" "vabalais" pavaisino. Zmones "dar ir dabar gydosi".

Mano beveik visu pasimatymu istorijos panasios: pakvieciu susitikti, merginos sutinka, taciau pamaciusios, kaip atrodau (turiu nemaza randa ant veido...), tepa slides. Ir nebesvarbus joms pasidaro joks mano vidinis pasaulis. Taip kad moteriskes galite cia nesvapseti, kaip vyrai cia tik sekso dailios isores iesko ir neziuri i Jusu vidini grozi. Jus visiskai taip pat neduodate progos vidiniam groziui pasireiksti. O jeigu dar tiksliau - ir vyru, ir moteru yra ir tokiu, ir kitokiu. Tad nereikia nusistatyt ir kaip oziui uzsispyrusiam baubt "viskas aplinkui sudas".

O tu ar bandei kada perspėti, kad tau tasai randas yra? Pvz. man teko eit į pasimatymą su vaikinu, kuriam per avariją buvo sužalota kairė ranka ir nuo to laiko jis jos nevaldo. Jis mane iš anksto apie tai perspėjo. Smagiai išgėrėm arbatos, tik viskas tuom ir pasibaigė. Dar atsisveikindamas žadėjo skambnti, bet taip ir nesulaukiau sakmučio, matyt pasirodžiau netinkamas egzempliorius

V

Ėjom per lietų... Aš buvau su aukštakulniais... Jis norėjo pasivaikščioti... Nuėjom į kiną... Valgėm jo padovanotą šokoladą (juodą, kurio nemėgstu)... Sužinojau, kad jo vardas visai - ne jo, o kažkokio ten vaikino, kurio vietą jis užėmė kažkokioj stovykloje... Paklausė, ar mano vardas tikras... Atsakiau, kad taip. O kam tas netikras vardas? Grąžinau jam šokoladą. Paprašiau pasidėti pas save, nes nebenorėjau (minėjau, juodo nemėgstu). Jis jį padėjo ant kėdės atkaltės... Kine buvo tamsu. Šokoladas nukrito ant kėdės ir aš išsitepiau visas kelnes ir visą paltą. Tai buvo pirmas ir... aišku, paskutinis mūsų pasimatymas.
Net nežinau, ar mes abu buvom tokie beviltiški, ar tiesiog pasitaikė tokia diena.

ši tema - šauni, tik norėtųsi, kad daugiau prisijungtų, nepatingėtų papasakot.. tikrai įdomu paklausyt, patirties pasisemt iš kitų.. ir pasijuokt ar paliūdėt..

Na, mano istorija jau truputį apipelijus, bet, baigėsi jinai vedybom...
Einam Nemuno krantine, net nežinau, ar išvis noriu su tuo žmogum kur nors eiti, bet, kol kas pakeliui... Staiga, praskrisdama žuvėdra man ant peties palieka...blyną. Sustojau, ir galvoju, ką dabar daryt, bet, jei jis nusijuoks, tai apsisuku, ir-į kitą pusę...O jis, raudamas žolę:"tai dar gerai, kad karvės neskraido...".
Tą vakarą vaikščiojom iki tamsos, po to buvo daug pasivaikščiojimų...
Dabar esu palikta trijų vaikų mama. Matyt, neužteko tokio požiūrio, kad kartu pasentume:)

Nemanau,kad visos tokios,kurios bėga..Gal nesutikai tokios,kuri priimtų žmogų tokį,koks jis yra.
O aš dažniausiai į pasimatymus vaikinus kviečiu pati,nėra čia ko laukti:)) pavaikištinėjam sau ramiai,jei vaikinas iš toli atkeliavęs,pakviečiu arbatos į savo bendrabutį:))

Taigi toliau skaičiau laiškus iš būsimųjų kandidatų į mano širdies riterius. Smulkiai neaprašinėsiu tokių laiškų kaip "labukas" arba "ka šeme givenime veikinėji" arba "kaip sekasi"- tokių buvo sočiai.Nežinau kodėl, bet taip pat gavau tuzinus laiškų tokių kaip "gal vyriško švelnumo pasiilgai?", "gal per kamerą mano daikčiuką nori pamatyti?"," gal galėtume trio padaryti?" - paskaičius tokį N-tąjį laišką-galvoju-gal anketą kas pakeitė ar kaip? Bet lyg ne, anketa tokia pati..Taigi po gero pusšimčio laiškų,(ir daugiausia iš 17-25 metų) dar kartą pagalvojau, kad viešnamiai Lietuvoj tiesiog būtini.Kaip priedas prie alaus.Labiau, nei čipsai.
Bet vieną gražią sekmadienio popietę gavusi gana neblogą laišką, nutariau, kad geriausia būtų susitikti iš karto.(kad negaišti laiko susirašinėjimui). Šis - beveik mano bendraamžis, be to nuotraukoje su rusų mėlynuoju katinu, atrodė gan patrauklus.Taigi geras porą valandų sugaištu vonioje, atlikdama visas įmanomas grožio procedūras ir kvepėdama prancūziškais kvepalais šaunu per duris.Mane pasitinka vyriškis ir pasiūlo šampano.O pats užsisako žvėrišką bokalą alaus.Ir degtinės.Aš klausiu, ar nevairuoja, o jis reikšmingai numoja ranka.(Prisimenu "Saulėno mianą", kad be triejų alaus ir taip už vairo nesėda).
Šitas vyriškis jau skyrėsi nuo anksčiau aprašytojo- dėvėjo "adidas" treningus ir dėvėjo prie jų pritaikytus kedus.Ant piršto puikavosi gana stampus žiedas ir plaukų jis neturėjo-jie buvo nuskusti.
Ir žinot- vyriškis visą laiką kalbėjo, tiesiog neužsičiaupdamas iki smulkmenų pasakojo, kokia bloga jo buvusi žmona, kaip draugelis jį apgavo, kaip kaimynai nemylėjo šuns ir jis jį priglaudė, išmaudė ir pašėrė.Užsisakęs dar degtinės, man pasakojo apie savo gerą uždarbį ir ateities planus.Su manimi, žinoma.
Keletą kartų pabandžiusi išsižioti, buvau greit užgesinta, nes kalbos jis turėjo daug, o ir neskubėjo. Nežinau kodėl, bet tuo metu prisiminiau anekdotą, kuris skambėjo daug maž taip "Viena ponia pasakojo draugei apie savo pasimatymą su vyriškiu :
- Žinai, tas vyras visai nieko, bet jam su manimi buvo nuobodu.Jis visą laiką žiovavo.
-Na ką tu,-atsako draugė, -jis gal pasakyti kažką bandė"
Taigi, prisiminus anekdotą garsiai sukvatoju. Princas apsidairo ir nieko nesupratęs įsmeigia reikšmingą žvilgsnį.Jo akyse sužiba agresijos gaidelės. Aš atsiprašau jo, kad noriu į WC, o pati šaunu per duris. Namo.

O gal dar kam yra nutike kokiu ypac idomiu istoriju?

mes dar nebuvom susitike,susirasinejam,susiskambinam,visai noreciau susitikt,bet...,na,noretusi,kad jis pakviestu...