Man 28, taigi beveik autores metu. Buvo ir pas mus universitete tokiu moksliukiu, kurios be knygu nieko daugiau nematydavo. Nors kitos paneles spedavo ir pasimokyti, i knygas paskaityti, ir ansambliuose dalyvauti, ir i visokius zygiu eidavo. Nu pykit nepykit, bet nei su viena tu moksliukiu nesusideciau ir dabar. Buvo grupes susitikimas, tai baisiausiai pasikele, jos ten atseit karjera padare, pinigu kaip sieno, as labai aukstai, o jus visi man po kojom. Turim ir mes tuos darbus, butu gal dar ir nenusipirkom, bet pavazinejom, visi beveik su antrom pusem, kas vede, kas ne, bet gyvenimai sutvarkyti. Ir yra apie ka pasikalbeti su kitais. O sitos tai padebesiais skrajoja, o apie gyvenima ir siaip pasikalbeti neiseina. Tuoj prasideda smerkimas, vertinimas, saves iskelimas ir pan. Ai, geriau jau as turesiu paprasta faina panele, su kuria kartu univerke baigiau ir barake paskutini desros gabala dalinausi, kuri mane supras, myles, o dabar kartu dirbam, pataupom, keliaujam, valgi gaminam, nei tokia nuo realybes atitrukusia mimoza. Dar turbut ir pries mylejimasi ji mane ivertins, kiek as ir mano kunas jos vertas. Ir neduok Dieve jai pasirodysiu jos nevertas