Tai šaunu. Dabar belieka susikurti gražią anketą, kur jūs esate kur nors neutralioje aplinkoje, geriausia gamtoje Papasakokite būsimiems kandidatams, kokia jūs nuostabi savo vidumi (TIK NE BABKES KALDAMA!!!), pokalbiuose nė už ką nesukite į pinigų ar turtų pusę. Jeigu jūs savo gyvenime nors kiek rimčiau flirtavote su vyrais, tai turėtumėte turėti kažkokius pamatinius įgūdžius, kad atsirinktumėte, kas yra kas. O vyro savarankiškumą nustatysite pasimatymų metu. Nes jeigu taip paklausite, maždaug "tamsta, o jūs sugebėtumėte išlaikyti save ir savo būsimą gyvenimo draugę?", tai vėlgi - rimtesni vyrai susimąstys, ko jums iš tiesų reikia ir pasimatymas gali neįvykti
Jei jūs ne itin patyrusi santykiuose su vyrais, tai paprastas patarimas - nueikite bent į 6-8 skirtingus pasimatymus. Jų metu pamatysite, kokių skirtingų yra vyrų. Vieni jums nepatiks, kiti bandys labai greitai įsitempti į lovą, treti bus... tiesiog tušti. Jeigu ir pasitaikys įdomus ir dar be trūkumų - tai čia jau būtų super, ar ne?
Tų pasimatymų esmė ne ta, kad jus paversti "dievuška na pabeguškax", ar sugriūti su kuo daugiau vyrų į lovą - tų pasimatymų esmė yra gyvenimo mokymasis užturbintais tempais. Nes jeigu jūs tiek praleidote savo laiku, jums reikia šią mokslų programą prašokti itin greitai, o tam nėra nieko geriau, kaip įvairūs pasimatymai. Pradėtumėte geriau perprasti vyrišką giminę, daugeliu atvejų nusiviltumėte, susikalibruotumėte pojūčius, nuojautas, o jau tada pats metas į tikrą paieškų žygį. Net jeigu pasimatymų metu sutiksite krūvą liurbių, tai džiaukitės - tie liurbiai padarys jums neįkainojamą paslaugą surandant, ką darote ne taip.
Tai čia būtų maždaug toks saugus kursas. Be tokių apgailėtinų pasekmių, kad ieškodama to vienintelio vienam ir paskutiniam kartui, nepasidarytumėte problemos visam gyvenimui. Jūs minėjote, kad tėvai jus auklėjo gyventi su išsirinktu vienu žmogumi. Mane irgi taip pat auklėjo, bet yra didelis skirtumas tarp tos visuomenės, kurioje išaugo mūsų tėvai, ir šiuolaikinės. Tada buvo daugiau emocijų, mažiau išskaičiavimo (išskaičiavimus už vaikus darė jų tėvai, o šie, padlos, neklausė ). Dabar esi priverstas daryti išskaičiavimus, nes sumažėjo vertybių. Arba prie tų vertybių grįžtama tik gerai nusvilus, o tai paprastai būna tam tikrame vyresniame amžiuje.
Viskas, šia tema aš nebeturiu ką pasakyti, sėkmės.