Faktas, kad virtualus bendravimas ir gyvas skirsis, tai nėra kažkas labai jau neįprasto. Gal tik 30% virtualios bendruomenės gyvai geba bendrauti taip pat sklandžiai, kaip ir virtualiai. To priežastys gana paprastos ir banalios - stresas, pasitikėjimo savimi stoka, nepakankama erudicija, jaudulys, lėtas mąstymas ir nesugebėjimas improvizuoti, priimti žaibiškus sprendimus duotuoju laiko momentu, kada situacija krypsta į neigiamą pusę. Kitas dalykas - gyvas bendravimas yra verbalinės ir neverbalinės komunikacijos forma su emociniu užtaisu. Tai jau nėra vien aiškus skaitymas to, kas parašyta juodu ant balto, čia atsiranda tokie faktoriai kaip balso tonas, moduliacija, greitis, bei gestikuliacija - būtent šie faktoriai lemia informacijos nuostolius ar klaidingą jos interpretavimą, supratimą. Kaip ir bet kuri veikla, jos rezultatas, bendravimas priklausomas nuo fizinės ir emocinės žmogaus būsenos - įtakos žinoma turi ir atmosfera, aplinka, kurioje vyksta pokalbis - vienoks emocinis "krūvis" bendraujant vadovo kabinete ir visiškai kitoks bendraujant jaukioje kavinėje su lygiai tuo pačiu asmeniu. Net jeigu emociniame lygmenyje viskas puiku, klaidingą perduodamos informacijos supratimą/interpretavimą gali lemti net tokie buitiniai dalykai, kaip nepatogi kėdė - pokalbio metu žmogus nevalingai joje "malsis", o tai jau gali būti suprasta, kaip nenustygimas vietoje, noras nutraukti pokalbį.
DarniPora.lt