Dirbti, kad zmogus patiktu, po to dirbti, kad isimyletum, po to darbas, kad ta meile issaugoti....Nesamone kazkokia.
Arba "uzsiauginti" partneri. O jei jis nenori "augti? Jei aplamai nenori keistis. Tai tureciau spjauti i lygsiolini savo gyvenima ir taikytis prie jo. Be to, kuom gali patikti zmogus, su kuriuo nieko bendra?
Pasakykit kas nors itikinamai, kam viso sito reikia.
Suprasciau, jei pasaulyje liktume dviese, bet dabar as noriu zmogaus,kuris jau yra man patrauklus fiziskai, panasiai masto ir jaucia. Ieskau jau uzaugusio.
Sutinku, kad žmogų renkiesi patrauklų fizižkai ir dvasiškai, tačiau dėl tolimesnės santykių kokybės tik jau abu už tai atsakingi, jei galvojate, kad viskas savaime - tai nieko savaime nebūna. juo labiau - žmogus ne plastilinas. Kodėl turėtumėt jį keisti.Augate ir tobulėjate kartu - arba vienas kitą augindami augame ir patys. Nesiūlau pirmą pasitaikiusį griebti "pasiauginti", "padirbti, kad įsimylėtum". Poros tarpusavio santykiuose darbas ir augimas kartu turi daug platesnę sąvoką