Geras kontaktas nekibirkščiuoja Sėkmės garantas - tik abipusis darbas ir žiūrėjimas viena kryptimi.
DarniPora.lt
Pažintys Forum
Kodėl jūs tokios?
- « Ankstesnis
- 1
- …
- 8
- …
- 12
- Sekantis »
Realistas
R
2011/07/20 20:44:52 20:44:52
ieva
I
2011/07/20 20:51:37 20:51:37
realistas: Geras kontaktas nekibirkščiuoja Sėkmės garantas - tik abipusis darbas ir žiūrėjimas viena kryptimi.
Sitaip bendraujama tik su bendradarbiais, darbo draugai- unisex.
deepsorrow
D
2011/07/20 21:07:00 21:07:00
Svečias:
Sitaip bendraujama tik su bendradarbiais, darbo draugai- unisex.
realistas: Geras kontaktas nekibirkščiuoja Sėkmės garantas - tik abipusis darbas ir žiūrėjimas viena kryptimi.
Sitaip bendraujama tik su bendradarbiais, darbo draugai- unisex.
Tikrai taip toks darbas ir žiūrėjimas viena kryptim, geriausiu atveju gali atnešt tik materialius rezultatus ir draugiškus darbinius santykius, nebus kibirkščių – nenorėsi „būti“ su prie tavęs besiglaudžiančia moterimi čia ir dabar, tai tas pats kas varžytis dviviečių kanojų lenktynėse irkluojant vienam ir tikėtis prizinių vietų
30metis
3
2011/07/20 21:28:20 21:28:20
svetlana: Norisi patarti: neskubekime nurasyti [color=#BF0000:3t7f3i61]tokius[/color:3t7f3i61] ir [color=#BF0000:3t7f3i61]tokias[/color:3t7f3i61]. Labai norime gauti jau "gatava" zmogu, su kuriuo tik malonu ir lengva butu. Tuo tarpu kas lengvai pasiekta, ne taip vertinama. ''Usizauginkime'', supraskime zmogu. Pabukime kantrus,ir galbut ta [color=#BF0000:3t7f3i61]tokia[/color:3t7f3i61] ar tas [color=#BF0000:3t7f3i61]toks[/color:3t7f3i61] taps tuo ieskotu mylimu zmogumi..
Su tavim pilnai sutinku, bet kaip bebutu apmaudu , taip kaip tu manancios buna jau uzimtos.
Realistas
R
2011/07/21 07:28:55 07:28:55
deepsorrow:
Tikrai taip toks darbas ir žiūrėjimas viena kryptim, geriausiu atveju gali atnešt tik materialius rezultatus ir draugiškus darbinius santykius, nebus kibirkščių – nenorėsi „būti“ su prie tavęs besiglaudžiančia moterimi čia ir dabar, tai tas pats kas varžytis dviviečių kanojų lenktynėse irkluojant vienam ir tikėtis prizinių vietų
Svečias:
Sitaip bendraujama tik su bendradarbiais, darbo draugai- unisex.
realistas: Geras kontaktas nekibirkščiuoja Sėkmės garantas - tik abipusis darbas ir žiūrėjimas viena kryptimi.
Sitaip bendraujama tik su bendradarbiais, darbo draugai- unisex.
Tikrai taip toks darbas ir žiūrėjimas viena kryptim, geriausiu atveju gali atnešt tik materialius rezultatus ir draugiškus darbinius santykius, nebus kibirkščių – nenorėsi „būti“ su prie tavęs besiglaudžiančia moterimi čia ir dabar, tai tas pats kas varžytis dviviečių kanojų lenktynėse irkluojant vienam ir tikėtis prizinių vietų
Darbas ir žiūrėjimas viena kryptimi, tai nereiškia darbą akcinėj, ar kokioj kito bendrovėj. Užauginti vienam kitą ir išsaugoti meilę tai didžiulis darbas, kuris matuojamas ne materialių ištekliu gausa. Darbas abipusis - jokiu būdu neturėjau omeny vieno irkluojančio. Kibirkštys - puikiai suprantu, kad ne fizikinį dydį įvardijot, bet kad jos neišblėstų, tai vėl tik abipusio darbo rezultatas.
voveruska
V
2011/07/21 09:59:18 09:59:18
deepsorrow:
Nesakyčiau, kad mokymas ar nemokymas šeimoje kalbėti yra lemiamas faktorius, esmė yra kad aplinkui tai propaguojančių yra labai mažai, o pasirinkęs netinkamą pašnekovą, gali netik kad nepalengvint tos naštos, bet atvirkščiai likti nesuprastas. Mano šeimoje visada buvo mokoma kalbėtis, tai nebuvo kažkoks tabu, pamenu tėvas visada pamatęs liūdnesnę mimiką, paklausdavo ar noriu apie tai pasikalbėt. Tačiau aš pats priėjau išvadą, kad „ne žodžiais, o darbais mes tėvynę mylim“. Be teigiamos išsipasakojimo/ palengvėjimo pusės aš matau ir neigiamą – būtent priklausomybę nuo kitų ir nesugebėjimą patiems spręsti savo problemas, savarankiškumo stoką, o kaip jūs jį išsiugdysite jeigu kaskart nukentėję bėgsite ieškoti, kas jus paguos ar pasakys kaip elgtis. Savanaudiškas požiūris sakyčiau, į problemišką situaciją atėjote pats, o dabar bandot užkraut tą naštą kitam žmogui, kad ją užjus spręstu. Taip pirmaujame su savižudybėmis, kodėl? Būtent, kad nemokame patys spręsti problemų, nuo sovietinių laikų išlikęs poreikis „būti ganomam“, nuo kažko priklausomam, elgtis taip kaip buvo kažko kito nuspręsta ir liepta, o taip juk tada kaltas ne tu, o kažkas kitas.
Aš nematau nieko gėdingo nore pasipasakoti, negėdinga prašyti patarimo - gėdinga vengti priimti sprendimą pačiam, tikėtis kad kažkas tai padarys, gėdinga kitus versti ir pačiam perdėtai savęs gailėtis. O va kai nėra tų guodėjų – piemenų vedlių, tada ir pasirenkama lengviausia išeitis, ne visu ūgiu ir aukštai pakelta galva stoti į kovą ir bandyti judėti toliau, o tiesiog viską baigti čia ir dabar, kai mes patys pradėsime ieškoti pastebėsime jog visada yra pasirinkimas, va tada ir savižudybės mažės, nurodymai ir pastovus guodimas yra problemos atidėliojimo, o ne sprendimo būdas.
Nesakyčiau, kad mokymas ar nemokymas šeimoje kalbėti yra lemiamas faktorius, esmė yra kad aplinkui tai propaguojančių yra labai mažai, o pasirinkęs netinkamą pašnekovą, gali netik kad nepalengvint tos naštos, bet atvirkščiai likti nesuprastas. Mano šeimoje visada buvo mokoma kalbėtis, tai nebuvo kažkoks tabu, pamenu tėvas visada pamatęs liūdnesnę mimiką, paklausdavo ar noriu apie tai pasikalbėt. Tačiau aš pats priėjau išvadą, kad „ne žodžiais, o darbais mes tėvynę mylim“. Be teigiamos išsipasakojimo/ palengvėjimo pusės aš matau ir neigiamą – būtent priklausomybę nuo kitų ir nesugebėjimą patiems spręsti savo problemas, savarankiškumo stoką, o kaip jūs jį išsiugdysite jeigu kaskart nukentėję bėgsite ieškoti, kas jus paguos ar pasakys kaip elgtis. Savanaudiškas požiūris sakyčiau, į problemišką situaciją atėjote pats, o dabar bandot užkraut tą naštą kitam žmogui, kad ją užjus spręstu. Taip pirmaujame su savižudybėmis, kodėl? Būtent, kad nemokame patys spręsti problemų, nuo sovietinių laikų išlikęs poreikis „būti ganomam“, nuo kažko priklausomam, elgtis taip kaip buvo kažko kito nuspręsta ir liepta, o taip juk tada kaltas ne tu, o kažkas kitas.
Aš nematau nieko gėdingo nore pasipasakoti, negėdinga prašyti patarimo - gėdinga vengti priimti sprendimą pačiam, tikėtis kad kažkas tai padarys, gėdinga kitus versti ir pačiam perdėtai savęs gailėtis. O va kai nėra tų guodėjų – piemenų vedlių, tada ir pasirenkama lengviausia išeitis, ne visu ūgiu ir aukštai pakelta galva stoti į kovą ir bandyti judėti toliau, o tiesiog viską baigti čia ir dabar, kai mes patys pradėsime ieškoti pastebėsime jog visada yra pasirinkimas, va tada ir savižudybės mažės, nurodymai ir pastovus guodimas yra problemos atidėliojimo, o ne sprendimo būdas.
Su pirmąją dalimi visai nesutinku, gerbiamas deepsorrow. Jei į kalbėjimą su kitais žiūrėsime kaip į priklausomybę nuo kitų ir savo problemų užkrovimą kitiems, tada neturėsime tikrai artimų žmonių. Gal ne iki galo suvokiate, bet būtent gilus išsikalbėjimas (o jis toks būna tada kai kalbama apie jausmus) suartina žmones. Ir labai smagu ne tik tada, kai tave paguodžia, bet ir tada kai paguodi tu. Dalijamas skausmas sumažėja. (Na, juk nekalbam apie tai, kad eisim išsipasakoti bet kam). Bet tas pasidalinimas juk neturi vesti į jokią priklausomybę, juk sprendimus vistiek darai pats taip, kaip pats rašote toliau poste. Beje apie problemų sprendimą rašote labai teisingai.
Bet...Savižudybėmis pirmaujame todėl, kad nesikalbame, todėl, kad norime viską išspręsti patys Kuriems pavyksta, pavyksta, kuriems nepavyksta, dažnai griebiasi savižudybės , būtent, dėl to, kad nėra sukūrę tokių santykių, kuriuose galima išsipasakoti
Taip, sutinku, versti kitus atlikti sprendimą už save at perdėtai savęs gailėtis - kelias, kuris nelabai ką duoda. Tiesa, nesakyčiau, kad tai gėdinga, gal labiau tai pavadinčiau silpnumu.
Bet suplakti į vieną norą išsipasakoti, pasiguosti, kad tuo metu būtų nors kiek lengviau ir problemų sprendimo primetimą kitam, manau, didelė klaida. Ir dar - to reikia mokytis. Jei neturi išsikalbėjimo patirties, tai nei pats mokėsi tai daryti, nei kito mokėsi išklausyti, todėl manau, kad šeima kaip įgūdžio suformavimo vieta labai svarbi. Nors, aišku, to galima išmokti ir vėliau.
O mes, moterys, tokios. Ne tik tokios, kokias aprašė autorius, bet ir mokančios paguosti, suteikti jėgų ir net sparnus kartais.
Bet tik tais atvejais, kai vyrai supranta, jog mes tai galime padaryti, o ne tik tada, kai vyras mano, jog Tik jo pareiga paguosti žmoną ar vaiką, kaip rašėte kitame poste, bet, šiukštu, ne pasiguosti pačiam.
Su visa pagarba jūsų pasisakymams kitose temose, manau, kad čia painiojates.
Lady-scorpio
L
2011/07/21 12:02:35 12:02:35
svetlana: Norisi patarti: neskubekime nurasyti [color=#BF0000:3ea3iymk]tokius[/color:3ea3iymk] ir [color=#BF0000:3ea3iymk]tokias[/color:3ea3iymk]. Labai norime gauti jau "gatava" zmogu, su kuriuo tik malonu ir lengva butu. Tuo tarpu kas lengvai pasiekta, ne taip vertinama. ''Usizauginkime'', supraskime zmogu. Pabukime kantrus,ir galbut ta [color=#BF0000:3ea3iymk]tokia[/color:3ea3iymk] ar tas [color=#BF0000:3ea3iymk]toks[/color:3ea3iymk] taps tuo ieskotu mylimu zmogumi..
Gal ne visai teisingai supratau Jūsų mintį, Svetlana, bet sąvoka ''užsiauginti žmogų'' man visai nesuprantama. Nenorėčiau nei ''auginti'' kito, nei pati būti ''auginama''. Gal aš per daug išlepusi, bet, taip, noriu ''gatavo'' žmogaus, kuris augtų ir šalia kurio galėčiau augti pati, nes tik du augantys žmonės pajėgūs išlaikyti meilę.
Lady-scorpio
L
2011/07/21 12:18:05 12:18:05
30metis: Lady-scorpio nemanau , kad ir tau butu labai malonu jeigu aplinkui visi vyrai keiktu visaip moteris. Manau visiems tai nemalonu. Bet tik as vienas isdrysau apie tai prabilti. O , kad as vuiska priimu perdaug asmeniskai nesutikciau. Jus gi nezinot kaip as jauciuosi. Jus tik spejat is mano zodziu. Kai garsiai buvo skaitoma istrauka is feministes knygos, as juokiausi kartu su moterimis. Nors ten ziauriai ant vyru buvo pavaryta. O kiti vyrai tik sedejo issizioje. Ir po to as vienintelis per daug asmeniskai viska priimu? Nemanau...
Žinai, o aš nekreipčiau dėmesio į tokius ''keikūnus''. Protingi žmonės keiksmais nesisvaido, o kvailių nuomonė man neįdomi. Ir dar. Nieks negali mūsų įžeisti, kol neprisiimame to įžeidimo.
ieva
I
2011/07/21 13:57:14 13:57:14
realistas: Darbas ir žiūrėjimas viena kryptimi, tai nereiškia darbą akcinėj, ar kokioj kito bendrovėj. Užauginti vienam kitą ir išsaugoti meilę tai didžiulis darbas, kuris matuojamas ne materialių ištekliu gausa. Darbas abipusis - jokiu būdu neturėjau omeny vieno irkluojančio. Kibirkštys - puikiai suprantu, kad ne fizikinį dydį įvardijot, bet kad jos neišblėstų, tai vėl tik abipusio darbo rezultatas.
Dirbti, kad zmogus patiktu, po to dirbti, kad isimyletum, po to darbas, kad ta meile issaugoti....Nesamone kazkokia.
Arba "uzsiauginti" partneri. O jei jis nenori "augti? Jei aplamai nenori keistis. Tai tureciau spjauti i lygsiolini savo gyvenima ir taikytis prie jo. Be to, kuom gali patikti zmogus, su kuriuo nieko bendra?
Pasakykit kas nors itikinamai, kam viso sito reikia.
Suprasciau, jei pasaulyje liktume dviese, bet dabar as noriu zmogaus,kuris jau yra man patrauklus fiziskai, panasiai masto ir jaucia. Ieskau jau uzaugusio.
40442id_VytasR
4
2011/07/21 15:49:05 15:49:05
[quote:2mzmj873]
Pasakykit kas nors itikinamai, kam viso sito reikia.
[/quote:2mzmj873]
Tam, kad galu gale gautum tai ko nori. Dabar tiesiog ieskai to ko is tikruju net nera, savo fantazijos.
Manau sutiksi, kad esi unikalus zmogus kurio kopijos nevaiksto aplinkui. Sakysi man nereik kopijos reik panasaus, bet kuo griezciau ieskai panasaus tuo mazeja galimybe rasti. Vadinasi darydama taip turesi arba apsistoti ties pakankamai mazai panasiu arba isvis nieko nerasti.
- « Ankstesnis
- 1
- …
- 8
- …
- 12
- Sekantis »