cia tas draugas kuris neturi pinigeliu paskambinti:
(Persiprasau techniniai nesklandumai su kompu)
Nesenai kalbejai temoje apie britvininkus. Primesk kitus ekstrymus. Prie ju pridek narkomanus, alkoholikus, karjeristus. Savizudzius del seimos. "Nenormalius". Panasu jau butu galima kalbeti apie gyvenimo trukme lyginant su EU.
Man atrodo, kad tie 5% sudaro kurie gyvenime viskuo patenkinti.
5% ne savižudybių ar pasitenkinimu gyvenimu kontekste, o 5% vyrų, kurie nori ir pasakojasi savo problemas kitiems vyrams
Taip kalbėjau, žinoma jie visi yra rizikos grupėje, tačiau tai ilgas procesas alkoholikas, narkomanas gal kažkur pakeliui išsikapanos iš to liūno, kaip ir užsėdimas ant motociklo negarantuoja avarijos(kaip jau ten rašiau – kvailas ir su dviračiu užsimušt gali, protingas ir lėktuvą „pavairuos“ ), ankstoka juos vadint savižudžiais
Kad lengviau spręsti problema dviem aš visiškai sutinku, tačiau žinant ydingą žmogišką prigimtį retas kuris, paaiškėjus jog priimtas sprendimas visgi buvo klaidingas, nejaus nuoskaudos arba nebandys teisintis, kad būtent kitas pastūmėjo priimti tą neigiamą sprendimą ir būtent jo kaltė didesnė, o rezultate nors tuomet dviem apsispręsti ir buvo lengviau, dabar prie to blogo sprendimo dar prisideda ir tikimybė atsirasti „juodiems debesims“ temdančiais santykius. Na derėtų pripažinti, kad tikrai geriau nereikia terptis ar kišti patarimus situacijos sprendimui, jeigu ji mūsų asmeniškai neliečia, liečia tik dalinai arba visiškai kitame kontekste.