draugui kur neskambina... - as pilnai suprantu kad tamsta nevirskinat temu kur pacio nieks neklausia, pazystamas jausmas ir man, ateina tai su padetimi ir poziuriu i kitus, sindromas vyriskos didybes dar vadinasi, nes juk taip norisi isikisti ir kazka apibendrinti, supaprastinti ir pateikti kaip niekala kuri vat jei jau pats butum dares tai ilgai burnos nevarstes va taip ir butum uzbaiges, argi ne ?
Siuo atveju, kolega, mes visiskai vienodi - as irgi teiraujuosiu kito labui, kuriam vat tokia istorija ir nutiko su dar neaiskia baigtimi, kankinasi, dvejoja, svajoja, nerimsta, nemiega ir t.t. O cia sakau nu reik paklausti mielu tautieciu siuolaikiniu, gal ka ir paaiskins labai vienareiksmiskai ir paprastai, pasidalins patirtimi, patars i ka ziureti ir ko bijoti, kam teikti reiksme, i ka nereaguoti, bet taip kaip tu cia - trumpai ir aiskiai kad butu.
Taip kad - dalinkites, tikrai idomu.
As beja irgi anketa uzpildes laukiu kazko tokio kaip pasiseke (arba ne) mano kolegai...