vakarevakare: Panasu, kad vis tiek tektu atostogauti Lietuvoje. Virtuali meile ne visada isgyvena - neretai susitikus pamatai visai ne tai, ko tikejaisi. Juk vis tiek tenka buti atsargiam, ar ne? Kaip tiems namams ir nykstukams.
Su svecio nuomone nesutinku - i tuscia pintine deti butu labai nevienodas santykis - ir meile pinigams kvepia, jei butent aprupintas gyvenimas padarytu laiminga. Vis tik santykis turetu buti panasus. Na, o jei moteriai tenka viska palikti - ar pats ieskotojas irgi galetu palikti savo uzgyventa draugu rata ir pan ir persikelti i kita sali - juk nebutinai i Lietuva? Kad pusiausvyra isliktu.
Is principo viskas yra imanoma, nes kas iesko, tas randa. Ir ne visi turi tevus, kruva giminiu bei vaiku Lietuvoj palikt.
Suprantu ta mergina, kuri grizo i Lietuva pas mylimaji. Jos vietoj lygiai taip padaryciau. Taciau mokant kalba pasaulis neatrodo toks priesiskas - zinau ir istoriju, kai moterys isvyksta. Sakyciau, daugmaz gerai, jei antra desimtmeti kartu.
Na stai kaip viska labai sauniai ir taikliai pasakete! Lenkiuosi pagarbiai... nera ka ir prideti.
Nors kad nepasirodyti nemandagiu, isdrysiu ikisti 2 centus - sakykite, jei persikeltu abu i kazkokia tarpine sali kur nei ji nei jis nieko placiaja prasme neturi, ar tai tikrai butu protinga ?
As kaip vyras visgi, drisciau teigti, kad butu rizikinga pradeti taip viska is naujo, na nebent butum toks pats jaunas ir energingas kaip kadaise, bet su amziumi juk ir galimybes pradeti is naujo ir taip pat sekmingai juk mazeja, argi ne ? Manyciau vien tik romantika ir naujais pojuciais ilgai neistemptu taip jei nepavyktu is karto isitvirtinti, susirasti geru draugu rata ir t.t. Girdejot ne viena istorija turbut kaip nauji emigrantai nepritampa prie senesniu arba ten gimusiu lietuviuku ? Tas barjeras ypac sunkiai perlipamas tiek atvykus is reikalo (uzsidirbti) tiek viska turint (vietiniai nekaip reaguoja jei naujai atvyke geriau stovi nei jie patys po n metu darbu)
Visa kita - nu kaip nuo altoriaus per sekmadienio pamaldas
