Nebera normaliu moteru

zmones, nebukit tokie filosofoski. As tik is savo patirties parasiau.

Ir dar girtas

,,Manau pirma turetu eiti gebejimas pamatyti zmogu be kaukiu. Ta vaika kuris tavyje. Po jos beprotybe ir greta jos Meile'' - va čia yra geriausia! Taip - žmogų be kaukės!
Beje, labiausiai nuginkluojantis dalykas santykiuose yra atvirumas. Nebijojimas apsinuoginti, pripažinti, koks esi iš tikro, kad kažko nesugebi, kažko nenori, kažko tau net nereikia, o tai gąsdina. Sugebėjimas tapti atvira siela ir tuo pačiu labai pažeidžiamu.
T.y. ieškojime žmogaus pirmu prioritetu turi būti galimybė šalia jo būti savimi ir priimti kitą be jokių išorinių gyvenimo jam primestų išsilavinimų bei kitų privalumų. Čia taip turėtų būti teoriškai arba taip anksčiau rodydavo indų filmuose:) O realiai...
Realiai dažnai atsiranda kiti faktoriai - pvz. kaip išgyventi, o jei gerai gyveni, tada reikia žmogaus, kad būtų dar ir įdomu gyventi. O jei gyveni gerai ir įdomiai, tada pradedi kapstytis - o gal man trūksta meilės? Ir tada visa ko turinčios moterys dar ir į šoną pasuka...
Kodėl pasuka subrendę, pasiturinčios, turinčios solidžius vyrus? Nes yra nuobodu, visa ko persisotinimas, nes nebėra spontaniškumo, nebėra pažinimo, nebėra tos vežančios beprotybės!
Man kartais šauna į galvą tokios ereziškos mintys, kad žmogus turi ribotus vidinės energijos išteklius - kai labai daug investuojama į intelektualiąją energiją, priimami įvairūs rizikingi finansiniai sprendimai, nebelieka kūrybinės ir seksualinės energijos. Ir tada kaip tas pajudėjęs ledonešis spjauni į viską ir susirandi elementarų žavingą Mačo:)
P.S. - šitos ,,ereziškos'' mintys visiškai nieko neturi bendro su mano asmeniu ir, galbūt, netgi yra labai klaidingos:) Tiesiog taip šiuo momentu man šovė į galvą

Viskas gerai Ugnele su tavo mintim. Skirtingai, kad as nesigediju savuju.
Vienu savo komentaru tvirtinai, kad pranasumai tai geris, o pastaruoju manai, kad zmogus ribotas. As manau taip pat.

Viena istorija. Buvo mokyklos tevu komiteto susirinkimas. Kiekvienas prisistatinejo, pasakojo ka baiges kiek vaiku kur dirba ir tt.
Greta manes sedejo tokia verzli moteris. Pasakojo, kad baigusi du aukstuosius, studijuoja treciame. Turi tris vaikus.
Man sarmata buvo klausyti jos pasisakymu kai kuriais klausimais. Tuo labiau, kad jos uz liezuvio netrauke.
Uzduodavau sau klausimus kada ji speja buti su vaikais ir su vyru?!
Diplomai ant priekinio stiklo slepia zmogu.
Tarp tevu buvo kita, man pazistama. Si nepaminejo, kad studijas uzbaige uzsienyje, anuo laiku buvo ne taip paprasta.

Pranasumai monotonija. sypsausi. Yra normaliu moteru! ir tarp ju Moteru. Tik kai kuriems neduotas gebejimas regeti.

Tai kaip ten su antuoju klausimu, ko moterys nori is vyru?

Tu tą klausimą pateiki n kartų:) Ir tau atsakinėja daug moterų. Negi neradai atsakymo?:)

Kiekvienas atsakymas atradimas

Žinai, kiekvienas gyvenimo tarpsnis turi savus norus. Banalu, bet taip yra. Keičiasi subrendimas, vertybės...
Kai man buvo10 metų, labai ,,mylėjau'' berniuką, kuris klasėje buvo pats gražiausias ir labai gerai mokėsi. Jį, beje, ,,mylėjo'' visos klasės mergaitės:) Daug būčiau atidavusi, kad būčiau galėjusi sėdėti su juo viename suole.
Kai buvo 18 - mano svajonė buvo ansamblio šokėjų seniūnas, su kuriuos skriedavau sale, nesiekdama kojomis žemės. Jis nuostabiai grojo gitara ir man regėjos, kad paskui jį eičiau į pasaulio kraštą.
Dabar galvoju - gerai, kad nenuėjau:)
Kai buvo 20, ištekėjau už to, kuris pavergė protu, veržlumu, ambicingumu, atsakomybe. Žmogaus, su kuriuo norėjau turėti vaikų. Bet tik gal po 10 metų supratau, kad geriausias jo bruožas yra tas, kad šalia jo gali būti savimi, gali tobulėti kaip žmogus, nebuvo jokių suvaržymų. Dar labai vertinau tai, kad jis buvo įdomus ir romantiškas. Tai buvo didžioji gyvenimo meilė. Na, bet žvakė, degdama iš abiejų galų, greit sudega.
Na, o dabar vėl kiti norai. Dabar gera, kai yra žmogus, kuris tau pasako - kaip gerai, kad tu esi. Kuris priima tave su viskuo, nebando pakeisti... Šalia kurio gali būti be kaukės, kuriuo gera rūpintis, mylėti, džiaugtis tokiu jaukiu būvimu šalia.

Ne, mes nemirstame kasdien, bet kasdien uzmirstame... O saves pazinime mus labai riboja laikas ir materiali gamta. Bet reikia stengtis, kitaip visada busime tik bezdzioniu palikuonys. Nieko pries Darvina neturiu, anaiptol, manau tai buvo didis protas...

labai teisingai parasyta!

O aš pasakyčiau,kad nebeliko normalių vyrų čia,nes visi kažkoki pridvisę arba po žiemos kontūzyti palikę,nes rašai ..neatrašo..kalbini..nekalba...ko jūs čia sėdit...tam,kad užpakalius patrintumėt į kėdes prie kompiuterio ar galvojat ,kad medžioklės sezonas dar neatidarytas?ir kam jūs tada mums reikalingi tokie.....