Nebera normaliu moteru

Na ir kas, kad pamatys?!
Tas kuris dirba vadovo darba, paprastai namuose nenori vadovauti.
Gal ir netinkami pvz.
Stabdzius automobiliui sugalvojo bailiai.
Jei nebutu moteru, vyrai butu issizude.

Jei dar būsiu gyva po 10 metų, tai darysiu tą patį, ką darau ir dabar. Tai yra toliau stengsiuos pažinti save (pasaulį).
O suvokimas, kad aš egzistuoju tik dabar, vienoje iš begalės dabarčių, man leidžia manyti, kad apibendrinus visą lig šios dabarties sukauptą patirtį aš save pažįstu visapusiškai. Pažįstu būtent dabartinę save nuolatinės savistabos dėka. Po n metų patirties bus kitas dabartinis aš, vadinasi ir pasaulis. Be abejo, jau dar platesnis ir įvairesnis, bet dabar to nėra. O tai, ko nėra, yra nepažinu. Taigi, kodėl aš negaliu teigti, kad save visapusiškai pažįstu?

Teigti teig. Man tikrai negaila. Teigti ir meluoti sau, kartais vienas ir tas pats.
Pranasumas greta to kas tikra niekada nestoves.

Bandai nevykusiai teisinti savo nežinojimą, ko nori?

Isversiu. Visi mes esam buve paaugliais. Beveik visi kaltinom suagusiuosius nieko neismanancius, nes laikai ne tie. Veliau nulenke galvas, kokie kvaili buvom. Pasak senoliu mes is sio pasaulio iseisime iki galo taip ir nesuprate saves. Todel, kad zmogus ne mechanizmas.[color=#0000FF:l7n6q583] Pazinti save visiskai, reikstu pazinti visus, kas lygu gyventi rojuje.
[/color:l7n6q583]

Nesikisiu i protu musi ...tik toks pastebejimas... Mes gyvenam stebuklingoje planetoje, kur per savo gyvenima gali pabuvoti ir rojuj ir pragare, arba gali gyvenima nugyventi zemeje net nezinodamas, kad gali pasirinkti (kartais pavydziu tokiems zmonems).
Kad patekti i roju nereikia labai dideliu pastangu , bet kad istrukti is pragaro... saves pazinimas labai praverstu. O del visisko saves pazinimo, tai...kadangi cia visiskai viskas yra laikina, tai ir visiskas saves pazinimas yra neimanomas. ( kaip as cia protingai parasiau )

Kodėl manai, kad tą laikiną akimirką negali visapusiškai savęs pažinti? Juk toje akimirkoje esi tik dabartinis tu. Toje akimirkoje nėra ateinančios, naujos patirties, nepažintų dalykų. Aišku, galima teigti, kad visapusiškas savęs pažinimas ir supratimas gali ateiti tik mirties akimirką, kai jau nebebus naujų patirčių galimybės. Bet argi mes nemirštame kasdien?..

Todel, kad ir mirdamas gali nezinoti tikrosios tiesos. Gali taip atsitikti, kad stovint ant slenkscio nebelieka nieko, kaip atsiprasyti. Buna gimsti is naujo, be pranasumo , tada nori atiduoti kitiems save.

As zinau ko noriu. Kazkada maniau taip pat, kad pranasumas veda kazkur link laimes. Taciau, gauto vaisius maitiniti ego. Kas tolin link, gimsta godumas.
Pasikartosiu. Sakau, kad pranasumas veda aplink tikrosios tiesos. Manyti esant pranesesniam gyventi puikybeje.

as tos pacios nuomones. Kaip danguje taip ir ant zemes.

Tarkim aš turiu daug pinigų. Ar piniginėje srityje jau nesu automatiškai pranašesnė už visiškai neturintį pinigų? Bet tai tik vienas aspektas. Konstatuoti akivaizdų faktą nėra puikybė. Va jei turėdama daug pinigų jau rėkčiau, jog esu pranašesnė už kitą žmogų apskritai visose srityse, tai jau vėlgi nebūtų puikybė, o greičiau bukumas.

[quote:330bpn3p]Todel, kad ir mirdamas gali nezinoti tikrosios tiesos.[/quote:330bpn3p]

Matai, aš tikiu, kad kiekvieną akimirką žmogus išnaudoja savo maksimalias galimybes kurioje nors veikloje, todėl mirus tam tikrą akimirką, jei lig šiol dirbai su savimi, tiesą žinosi. Ji nebus objektyvi, nes tokia ir neegzistuoja, bet vis tiek bus tiesa.

Nu nera NERA tu moteru. Su gejais draugauk. Ot tai problema

Tavo pinigai tavo paties vargas ir tavo galvos skausmas.
Eilinis Australijos indenas daug laimingesnis uz statistini Amerikos vidutiniojo sluoksnuo amerikieti.
Pinigeliai sukuria tau sauguma bet ne pranasuma. Pinigeliu netekties atveju net neisgyventum gal but.

Tai, kad pinigeliu pagalba iskeliausi pamatyti krastu, pamaitinsi ego. Laimes akimirkai nesvarbu ar tai Havajai ar pas Onute kolektyviniam sode Pavydui kas kita.

Nera pranasesniu, Jo akivaizdoje mes esam visi lygus. O kita tik iliuzija, kuria sukuria kaip kurie.