kodel tiek daug vienisu zmoniu?

Gerai butu atsirasti tame laike, tame kune bet su dabartinem smegenim.

neisdykauju ir su kalnytėm tavo žiniai ka cia sau galvoji truputi galvok ką rašai tavo ligota vaizduotė!

Ir mano vaizduotė įsijungė, tiesiog automatiškai

Geriau rašom į tema o daug vienišų žmonių todėl kad skyrybų skaičiumi pirmauja ietuva europoje deja,o kas kaltas tik patys ir kalti!

Viena iš priežasčių - daug moterų savo asmeninę laimę pradėjo branginti labiau negu seniau. Mūsų tėvų karta dažnai nelabai turėjo kitos išeities - dauguma moterų sunkiai galėjo išsiversti be vyrų. Dabar dauguma moterų gali išgyventi ir vienos, todėl nusprendžia geriau gyventi vienos, negu su vyru, kuris visiškai nesistengia dėl šeimos. O daug vyrų, kaip ir seniau, nori, kad žmonos gyventų su jais ir juos gerbtų net tada, kai patys tos pagarbos nėra verti...
Yra, aišku, priežasčių ir daugiau, bet šita taip pat labai svarbi. Pradėjom gyventi ne su bet kuo, o su tais, su kuriais gyventi miela. O rasti tą, kuris mielas ir taip pat nori taikytis, gali keisti save, jei kažkas antrai pusei nepatinka, nėra lengva.

Labai teisingai. Save gerbiantis žmogus ieško žmogaus, kurį gerbtų. Geriau vienam nei su bet kuo. Jei aplinkybės neleidžia susikurti rojaus, tai nereiškia, kad turi susikurti pragarą.

Būtent taip ir yra. Tu labai teisi, Kaikada.

Daug? nežinau, ar daug yra vienišų žmonių ir pagal ką orientuotis kiek yra daug ir kiek mažai. Gyvendamas vienas gali jaustis nevienišas, ir atvirkščiai - daug porų, kuriose išgyvenamas vienišumas. Vienišumas - tai būsena. Tačiau manau, kad normaliai negera žmogui būti vienam ir ieškoma sau poros.
Kodėl žmonės išsiskiria ir paskui lieka vieni ? Yra labai daug priežasčių (daugiausia paveikia traumos psichologinės: baimės, nusivylimas ir t.t.) ir kiekvienu atveju skirtingos. Pažįstu žmonių, kurie gyvena vieni, ir neturi troškimo gyventi poroje, ir yra tokių, kurie - turi tokį troškimą. Kodėl neranda? čia jau individualu.

Troskima susirasti artima ir miela zmogu turiu, bet zmogaus tokio dar nerandu. Vienatves jausmas nera pastovus dalykas, labiausiai ji isgveni pirmuosius kelis metus po skyrybu ar po mylimo zmogaus mirties. Po 3-4 metu jau sugebi dziaugtis gyvenimu pilnai.

O daug vyrų, kaip ir seniau, nori, kad žmonos gyventų su jais ir juos gerbtų net tada, kai patys tos pagarbos nėra verti...
Yra, aišku, priežasčių ir daugiau, bet šita taip pat labai svarbi. Pradėjom gyventi ne su bet kuo, o su tais, su kuriais gyventi miela. O rasti tą, kuris mielas ir taip pat nori taikytis, gali keisti save, jei kažkas antrai pusei nepatinka, nėra lengva.[/quote]Visai briedas nenorėciau kad mane per prievarta gerbtų ar bent vaidintų kad gerbia o juo labiau gyventų.kai gyveni su tuo kas laisva valia su tavim gyvena tai ir tas gyvenimas būna kitoks ir skyrybų tada jokiu nereikia ,ir apsimeluot prieš visus nereikia ,,ir ligoj ir skurde kol mirtis mus išskirs'' ar ne?