As CIA nieko nebesuprantu - ka darau ne taip??

Tai, va, pasirodo visa autores problema, kad nesuranda pakankamai turtingo vyro. Taip reikejo ir anksciau pasakyti.

SU VIENU SUSIRAŠINĖJOM, KELIS KARTUS SUSITIKOM IR KAIP PAAIŠKĖJO KAD JIS VEDĘS.MELAGIS.ANKETOJE VISKAS SURAŠYTA VISAI KITAIP.ATSARGIAI.

Jūs - tikrai psichologė? Nes kažkaip Jums sunkiai sekasi suprasti, ką aš sakau... Juk pati minėjau "jei prarasčiau darbą", o Jūs dabar klausiat, ar aš manau, kad niekad neprarasiu darbo... Tai, regis, atsakymas buvo pateiktas dar iki klausimo. O esmė ta, kad yra priverstiniai bedarbiai (laikini), kokiu gali tekti pabūti bet kam, ir amžini bedarbiai (t.y. veltėdžiai, kuriems darbas - keiksmažodis). Man atrodė akivaizdu, kad kalbu apie antruosius. O dėl to giminės pratęsimo, tai atsiprašau - per daug aptakiai pasakiau. Neverti pratęsti giminės su MANIMI. Su kitomis - lai. Nors kai pasižiūri apie vaikus, mirštančius iš bado ir klozetuose skandinamus, tai pagalvoji, kad jų tėveliai tikrai neverti buvo...
P.S. Jei esate psichologė, tai (iš anksto atsiprašau už nuomonę) gan prasta, nes vadovaujatės tokiais šablonais, kuriais vargu, ar patartumėte vadovautis savo pacientams. Nacizmas, komunizmas, fašizmas - t.y. tokios idėjinės srovės, kurios pateikė gan daug naujų ir perfrazavo senų idėjų. Jei kažkas kažkuriai iš tų idėjų ir pritaria, tai dar nebūtinai jis yra šių ideologijų atstovas. Mąstant taip, kaip Jūs, kiekvienas, kuris mano, kad turto pasiskirstymas tarp asmenų turėtų būti proporcingesnis, - komunistas, kiekvienas, kuris už vienasmenį valdymą - fašistas, kiekvienas, kuris mano, kad yra žmonės, prastesni už kitus, - nacistas.
Bet... Ar tai - ne kvaila?

Dažnai žmonės net ir susitikę nesusikalba, o ką ten norėti iš laiškelių forume... Esame visi be galo skirtingi (ir tai yra gerai), skirtingai matome tą patį aspektą, skirtingas vertybes turime. Prijaučiu humanistinei egzistencinei psichologijos krypčiai, todėl mano vertybė yra žmogus - nesvarbu rasė, soc. statusas ar materialinė padėtis. Tai todėl ir nesusikalbame. "Geras-blogas" psichologas žmonių yra laikomas tada, kai tarp jo ir kliento neužsimezga ryšys, o tai būna, kai nesutampa vertybės. Tokiu atveju, jei kam būčiau "bloga"( o taip yra buvę ne kartą visiems be išimties psichologams), rekomenduočiau kito atstovo, pvz. psichoanalizės krypties specialisto konsultacijas - jis vos ne kardinaliai priešingas humanistams. Psichologijoje yra svarbu, kas yra sakoma: pvz. nesakiau, kad kažkas yra nacistas, o sakiau, kad esama nacistinio požiūrio - tai labai labai skirtingi dalykai. Tvirtinti pirmą (kad nacistas) - yra kvaila (tebūna jūsų tiesa, nors geriau be etikečių), tvirtinti antrą - nė kiek. Pamenate diskusijas dėl "gero-blogo" vyro? ar dėl "normalaus-nenormalaus" vyro? Kiekvienam savo - tinka ir psichologams .
Pagarbiai - .

Atsiprašau, jei Jus įžeidžiau. Jūs turite savo nuomonę, aš - savo. Humanizmas yra labai ABSTRAKTUS dalykas. Ar tėvas, kuris geria ir nesirūpina savo vaikais, yra toks pat geras, kaip tas, kuris juos prižiūri ir myli? Ar motina, nužudžiusi savo naujagimį, tokia pat gera kaip ta, kuri to nepadarė? Aš manau, kad - ne. Jūs galbūt, kad taip... Taip, aš netikiu prigimtine žmogaus verte. Aš tikiu žmogaus UŽSITARNAUTU statusu ir pagarba.
Nesakau, kad žmones, kurie neatitinka mano pozicijos, niekinu. Tiesiog nenoriu su jais bendrauti. Dėl to ir netraukia manęs veltėdžiai. Tikiu, kad tai - normalu.
O dėl tų "yra nacizmo požymių" ar yra "komunimo požymių". Juk mes tai tik priskiriame nacizmui, komunizmui ir pan. Tų idėjų buvo ir iki jų, tik gal ne taip ryškiai išreikštų. Ir nieko čia blogo, kad kažkas joms pritaria jau ir tada, kai tų ideologijų nebėra.

Neįžeidėte manęs - tokia kasdienybė . Užuomina apie nacizmą čia atsirado veikiau kaip asociacija su jūsų požiūriu į nevertus, ir tik tiek. Humanizme žmogaus vertė matuojama tuo, kad jis yra žmogus. Kokia nauda, jei jūs piktai smerksite tą geriantį ir nesirūpinantį vaikais vyrą? Jis nuo smerkimo nustos tai daryti? Abejoju -jis taps dar piktesnis. O motina, nužudžiusi savo naujagimį - ji jau save pati pasmerkė - o toka pasmerkimas pats baisiausias. Neišgyvenome jos gyvenimo nuo gimimo iki to įvykio, nepatyrėme jos kančių. Pasmerkti lengva - daug sunkiau atsakyti sau į klausimą: o ką mes visi padarėme, kad to nenutiktų? Juk šalia jos buvo draugai, artimieji... Panašus požiūris yra krikščionybėje - nors yra nuodėmė, bet už nuodėmes atleidžiama. Prisiminkite Kristų ir Mariją Magdalietę: "[i:2cnfp6l8]kas be nuodemės - pirmas meskite į ją akmenį[/i:2cnfp6l8]". Ji iš nusidėjėlės tapo dora. Humanizmas to ir siekia: priimti žmogų, koks jis yra, ir tai suteiks jam jėgų keistis, nes jis matys, kad juo pasitiki, o ne smerkia. Žmogaus statuso niekada nepakeis sielos tyrumas ir kilnumas. Seimo nariai, "autoritetai' turi statusą ir pinigų. Tik ar tai šildo? Man nereikia tokio žmogaus šalia. O prigimtinė žmogaus vertė - egzistuoja! Kitaip nežiūrėtų mamos ir tėčiai į savo krykščiančius mažylius su didžiule meile ir viltimi - štai užaugsi, mažyli, tapsi geras, laimingas, neši šviesą ir tiesą žmonėms, būsi mums seniems džiaugsmas ir paguoda... Juk tai ir yra prigimtinė žmogaus vertė - juk kūdikis dar niekuo neužsitarnavo meilės. O juo žavisi net svetimi.

I jokia Marija Magdaliete niekas jokiu akmenu nemete. Akmenys buvo metami i bevarde prostitute. Nei Biblijoje, nei kituose to meto rasytiniuose saltiniuose niekur neminima, kad Marija Magdaliete buvo nusidejele. Marija Magdaliete buvo vienas itakingiausiu zmoniu ankstyvojoje krikscionybeje ir antroji pagal svarbuma moteris Jezui Kristui.

Krykstaujantys mazyliai teikiantys vilti ir laime tevams yra viso labo tik demagogija. Ne kiekviena tevu apima ta euforija gimus vaikui, nekvienas iskart pajunta ta meile. Dazniausiai apima visa puokste ivairiausiu ir besikeicianciu jausmu ir ne tik teigiamu. O dauguma vyru ta meile vaikui atranda tik jam ar jai jau gerokai ugtelejus ar net tik paauglysteje.

Nesigilinu dėl vardo, yra esminis biblinis siužetas ir tiek. Išplėšėte vardą iš konteksto. O kontekstas toks :1. nesmerk ir nebusi smerkiamas. 2. Atlaidumas nusidėjeliams padeda pasitaisyti.
Apie vaikus - gal sprendžiate pagal save (savo tėvą) ? . Galiausiai jei tėvai , kaip jūs sakote, nežiūri į savo kūdikius su meile ir viltimi, jie tikriausiai ir priklauso tai retai tėvų rūšiai, kurie "myli už statusą" - o koks kūdikio statusas . Laime nėra tokių tėvų tarp mano pažįstamų.

Vieniša_siela rašė:Man rūpi viskas. Piniginė - taip pat. Pinigai yra svarbi gyvenimo dalis ir vyras turėtų turėti arba piniginę, arba galvą ant pečių. Ir tai svarbu ne tik dėl manęs. Tai svarbu dėl pačių santykių, ateities perspektyvų. Nematau tame nieko blogo.
Tai stai busiu ziaurus bet teisingas jei vertini vyro piniginės storį ir visuomenine padeti ir kokia galva jis ant peciu turi ,tai turi pirmiausia ivertint save ir savo galimybes nes tokiu kaip tu galvojanciu geguciu simtai ir tau jas reikės nukonkuruot, pasirinkimas tokiems vyrams didelis negi manai kad pavizginsi uzpakali ir jis tavo, siuo atveju rinksis jis ir tavo uzpakaliukas gali jam nepatikt nes visada atsiras jam labiau patinkantis o dar gali būt kad paemęs pažais ir numes,tavo zavesio gali ir nepakakt. zinoma to nekalbu apie save nes esu paprastas eilinis zmogelis .manęs tas neliečia.bet paziurek i musu vadinama elita brazauskas tas senukas ir tai metė savo boba o susiieskojo bufetininkę.