nusivylete internetinemis pazintimis ar ne?

VADINASI JIS TURI PARASYT SAVO SKAIPA TAU BET JEI CIA PARASYS TAI PAVIESINS JEI DRASUS TAI PARASYS

Parašiau pirma man patikusiems vyrams (kategorija: išsiskyręs, nevedęs, 40-45 m) , klausiau, kaip sekasi užmegsti pažintis virtualiai , ar dar to siekia/norėtų ir pan. Atsakymų gavau pakankamai daug. Didžioji dalis atsakė, kad yra nusivylę pažintimis (tik kažkodėl vis dar prisiregistravę), kiti rašė kiek optimistiškiau "tokia pat galimybė susipažinti kaip ir gatvėje" ir pan. Su vienu kitu vyruku pavyko pasikalbėti NET telefonu. O kiti taip ir ... "nuplaukė" ... Man susidarė toks įspudis, kad žmonės čia "užsisėdėję", tiesiog gyvena virtualiame pasaulyje ir neketina, nesistengia pažindintis. Hm... Bet gi virtualus pasaulis yra tik iliuzija, bėgimas nuo kažko... tuščias burbulas (bendravimo prasme). Virtualybė tinkama, mano manymu, tik tiek, kad ji suteikia galimybę sukontaktuoti vienišiems, ieškantiems žmonėms, o realus susitikimas (turbūt net pirmas), bendravimas parodo, tinki vienas kitam ar ne. Vien tik virtualiai gyventi, bendrauti - tuščias savo laiko švaistymas.
Tiesa, yra tikimybė, kad galėjau nesudominti išore ar bendravimo būdu. Galbūt. Tačiau... sau išorei didelių priekaištų neturiu, dėmesio susilaukiu iš aplinkinių (lyg viskas normalu )- tai lyg rodo, kad ne ta priežastis, o greičiau žmonių pasyvumas ir nusivylimas .

Būtų smagu išgirsti optimistiškų nuomonių.

Ir as nenusivyliau. Mano pazintis DP irgi baigesi draugyste. Istorija panasi i gytares. Mudu daug kalbejomes, pradzioje retai, po to beveik kiekviena vakara, po to Skypas ir pamaciau zmogu toki, koki isivaizdavau - dideli, pilvota, beveik plika, bet geru akiu, jau sava. Dabar draugyste tik stipreja. Gaila, kad sioks toks atstumas neleidzia matytis kasdien, bet viskas ateityje.

O as manau, kad cia tikimybe rasti savo zmogu pakankamai didele, tik reikia padaryti viskas, kas nuo taves priklauso, o ne sedeti ir laukti, ir keiti likima.

Internetinės pažintys duoda lygiai tiek pat šansų susipažinti, kaip ir realiame gyvenime. Netgi daugiau. Reikia tik turėti sveiko proto ir truputį kantrybės bei nusiteikimo. Ir viskas bus gerai. Ir aš, ir mano kelios pažįstamos radome daug draugų jose, o viena net ir net labai gražią šeimą sukūrė. Jau antrą vaikutį augina su tuo vyru, rastu per internetą.

Man tiesiog neįtikėtina, kad per METUS LAIKO čia esant neįmanoma užmegzti jokio ryšio. Aš čia prabuvau apie 2 metus ir tai buvo labai įdomus mano gyvenimo tarpsnis. Suradau daug draugų, turėjau keletą draugysčių, pasimatymų tikrai buvo daug - nebuvo mėnesio, kad nepakviestų kas kavos. Laiškais susirašinėdavome irgi daug. Dabar esu išsiregistravusi, nes turiu savo žmogeliuką. Bet kartais net pasiilgstu šito nenuspėjamo ir intriguojančio buvimo čia.
Ir tikrai nesu jauna, patenku į tą amžiaus tarpą, kuriame moterų yra daug, ir nesu bevaikė...

Man sis saitas kazkokia mysle, nes niekas neraso, kokia anketa bedetum. O per draugas.lt raso labai daug, net ir tie patys zmones,kurie registruotiabiejuose saituose, per cia neparaso,o per drauga -taip.
Internetinem pazintim jokiu budu nenusivyliau.

mano laiškų neskaito, jeigu perskaito tai neatsako,o kai neatsako - spėjimo būdu tylą suprantu, kaip nenorą bendrauti.Savim nusivyliau, internetas gerai
kažkurios pamokos gyvenime neišmokau, o pakartot jau įtariu vėlu, neįsiminsiu, protas ne toks imlus, kaip jaunystėj

Na nepyk, bet galima gi tuos kelis litus susimokėti, jei jau tikrai kas patiko ir norisi parašyti.

O jei susirašinėti tik su sistemos pasiūlytais - tai ir iki amžiaus galo gali tinkamo Tau asmens nesulaukti

Aš nusiviliu - ištrinu anketą, praeina kažkiek laiko - vėl užsiregistruoju ir taip gal kokie metai Nesu jau niolikmetė, kad slampinėčiau po Akropolį - tikėdamasi sutikri savąjį princą. Darbas, mokslai,... - neturiu nei noro, nei laiko baruose sėdėti, gatvėje per visą trumpą amželį neteko niekad susipažinti - tai ir lieka viena iš alternatyvų - internetas... Nors tai tik vienas iš daugelio būdų...