manau, ir su auksine, ir be auksines tas pats s...isbandziau ir as "laime" sioj svetainej, ir lb gailiuosi, dar kart ysitikinau, kad internetines pazintys yra laikinos ir labai nepatikimos. Gan ilgokai buvau uzsiregistravusi, bet didesnio veiksmo nebuvo, siaip skaitinedavau foruma, ir tiek. Na ir sulaukiau netiketai laiskelio nuo vyruko, is to pacio miesto, kur as gyvenu...nuejau i pasimatyma, pasirode gan mielas, tiesa, isvaizda jo buvo ne mano skonio, bet pamaniau, ne tai svarbiausia...atrode rimtas zmogus, guodesi, kaip su moterim visa gyvenima jam nesiseke, visos ji apgaudinejo, paskutinioji isnaudojo ir paliko...na , zodziu, visas nusivyles meile, bet pagaliau atseit atsigavo, kai susipazino su manim, as toookia nuostabi ir t.t ir pan...na ka, pribure jis man tu pasaku, pradejom bendrauti artimiau, pajutau, kad jis kazkoks uzsisklendes, nesistengia del santykiu, na pora menesiu pazinties, o jis jau issikvepes...tai galvoju, kas bus toliau???kai paklausiau tiesiai sviesiai, kaip cia yra, gal tu nebenori bendraut, ar kaip, nes as nejauciu is tavo puses to, kaip turetu buti, kai zmones ysimyli, kuria santykius ir pan...na jis pradejo mykti, kad negali pamirsti tos paskutiniosios drauges, ja buvo ysimylejes, su manim per anksti pradejo santykius, atsiprasinet pradejo, kad skaudina, kad nieko nebus...zodziu , dingo...as aisku nusivyliau, bet tik tiek, kad pyktis ant saves ima, kam pasitikejau zmogum, sirdy rodziau, stengiausi, o jis ale pasiplove...na bet durniausia, kad ziuriu tas nuskriaustasis kitam jau tinklapy pazinciu iesko, prisistato, kad domina rimtos pazintys...susilaikiau as jam kokia kiaule nepakisus, tiek to, galvoju, ieskok zmogeli toliau, gal ka ir rasi, nedaug tepraradau, tik dar syki ysitikinau, kad NERASIU ANTROS PUSES INTERNETE